Aktualijos

V. Baumila: heteroseksualus vyras gali šnekėti apie lygias teises

Atlikėjas Vaidotas Baumila jau seniai reiškia žodinę paramą homoseksualiems asmenims, nors labiausiai buvo išgirstas dėl neseniai įvykusio ,,Eurovizijos“ dainų konkurso pasirodymo, į kurį įtraukė vienalyčių porų bučinį. Su aktoriumi, neseniai tapusiu vienu iš smurto prieš moteris kampanijos ,,White Ribbon“ ambasadorių, kalbamės apie homoseksualių asmenų ir moterų teises.

V. Baumila. © DELFI (T. Vinicko nuotr.)

Laikote save žmogaus teisių ar būtent  konkrečių grupių gynėju?

Aš palaikau žmogaus teises.

Kodėl palaikote LGBT? Tai Lietuvoje nėra populiaru.

Tikriausiai netenku tos dalies žmonių, kurie yra pikti, nepakantūs ir netolerantiški. Man tokių žmonių nelabai ir reikia,  nenoriu tokių draugų. Ar jie klausosi mano muzikos? Daugelis po paskutinių įvykių sako, kad muziką reikia atsieti nuo asmenybės, bet meno nuo asmenybės tu negali atskirti, nes menas ir yra asmenybės išraiškos forma. Nemanau, kad esu labai įtakingas ir formuojantis kieno nors nuomonę kaip šimtus tūkstančių sekėjų socialiniame tinkle turintys žmonės. Bet tikiuosi, kad mano žodžiai ką nors paveikė ir pasieks žmones, kurie tiki tolerancija, taika ir meile.

Gindamas homoseksualius asmenis, nevengiate pabrėžti, kad esate heteroseksualus. Tai – gynyba?

Ne, taip aš pasisakyčiau tik Lietuvoje, nes čia iškart užsipuolama. Lietuvoje, jeigu gini gėjus, esą esi lygiai toks pat.

Nenorite, kad apie Jus taip galvotų?

Man tai absoliučiai nesvarbu. Galbūt tai ir mano klaida, kad taip rašiau, bet tai buvo seniai. Tiesiog Lietuvoje, mano nuomone, žmonės vis dar nusiteikę užsipulti, ir susidaroma neteisinga nuomonė. Aš žinau, kad esu heteroseksualus vyras, puikiai tai žinau, ir man nereikia nieko įrodinėti. Socialiniame tinkle, kur pabrėžiau esantis heteroseksualus, tuo momentu reikėjo tokios žinutės, nes virė labai arši diskusija po pernykščio ,,Eurovizijos“ dainų konkurso ir Conchitos Wurst laimėjimo. Diskusija buvo tokia, kad bet kas, kas pasisakė už lygias teises – nesvarbu, moteris ar vyras, – buvo iškart koneveikiami ir vadinami antrarūšiais. Tiesiog norėjau parodyti, kad ir heteroseksualus vyras gali šnekėti apie lygias teises gėjams, lygias teises kitokiems žmonėms, ir kad linkiu jiems turėti tokias pat teises, kokias turi heteroseksualūs asmenys. Nemanau, kad tuo atveju galvojau apie savo gynybą. Nors kitu metu galbūt kitaip galvočiau ir rašyčiau apie tai.

Neseniai apsižodžiavote su atlikėju Ruslanu Kirilkinu. Ar nesijaučiate išduotas, kad esate neigiamai vertinamas žmogaus, kurį  palaikote politiškai?

Man tai absoliučiai nerūpi. Radau progą truputį pasijuokti iš žmogaus, tą ir padariau. Manau, kad ,,Eurovizijos“ įkarštyje labai daug žymių ir nežymių žmonių bandė pasireikšti, kad atsidurtų žiniasklaidos priemonių akiratyje ir primintų apie save. Ruslanas pasinaudojo proga, kad apie jį parašytų vienas ar kitas portalas, bet man atrodo, kad tų portalų klaida yra tai viešinti: kuriama kažkokia įtampa, susiskaldymas. Tuo tarpu Kirilkinas tame įkarštyje nepasielgė protingiausiai. Aš tikiuosi, kad jis laimingas ir kad tai nėra depresijos išraiška, nes nenorėčiau, kad taip atsitiktų.

Neseniai plačiai nuskambėjo elektroninės muzikos atlikėjo Marijaus Adomaičio homoseksualių asmenų išplūdimas ir sugretinimas su pedofilais. Kokia Jūsų nuomonė apie tai?

Dažnai menas pasako daugiau nei žodžiai. Jie būna interpretuojami ne taip arba tu nesi tas žodžio meistras, kuris tuo pat metu gali pasakyti, ką galvoja, ir taip, kaip reikia. Kartais mes visi suklystame. Kai grįžtu prie to Marijaus pasisakymo ir vėl jį skaitau, galvoju: ,,Marijau, ką tu norėjai tuo pasakyti?“ Pažįstu jį ir  pagalvoju, kad gal tiesiog ne ta vieta, ne tas laikas ir ne tie parinkti žodžiai, kurie ne taip suspaudyti klavišais, galbūt įtampa darbe. Tai, kad tas įrašas socialiniame tinkle buvo tikrai negeras ir negražus, vertas pasmerkimo – taip, bet gal reikėtų atsukti laiką atgal ir paklausti, ką jis iš tikrųjų galvoja ir ar jis nuoširdžiai taip galvoja.

Jo atsiprašymas situacijos nepagerino. Kaip Jūs būtumėte taisęs tokią klaidą?

Jis turi puikią ryšių su visuomene komandą, yra visokiausių triukų. Kita vertus, tiesa ir nuoširdumas yra suprantami geriausiai. Jei Marijus būtų nuoširdžiau pasielgęs po to, kai jau kilo skandalas, galbūt viskas būtų pasibaigę kitaip. Bet dar nepasibaigė, mes nekalbame apie pabaigą.

Kaip pakryptų Jūsų karjera, jei būtumėte homoseksualus ir tai sužinotų visuomenė?

Man teko girdėti, kad labai daug merginų galvoja, jog gali gėjų atversti į heteroseksualumą. Tad galbūt ta auditorija padidėtų. Jei rimtai, mūsų galbūt netolerantiškoje, šiek tiek homofobiškoje šalyje, manau, pakenktų. Juk dėl to mes ir diskutuojame, dėl to aršiai pasisakau, nes nenoriu, kad jei kas nors prisipažintų, kad yra homoseksualus, jam tai pakenktų. Norisi ne kovoti, bet šviesti visuomenę, aš su niekuo nekariauju. Bandau užsiimti šviečiamąja veikla, nes manau, kad žmones reikia edukuoti tais klausimais: ne tik homofobijos, bet ir rasizmo. Lietuvoje vis dar trūksta tolerancijos: mums atrodo, kad čia yra mūsų kiemas, niekas negali įvažiuoti, esą kaip kokiame rezervate turime gyventi uždari. Pasaulis jau 25–erius metus atviras mums. Manau, kad Lietuvoje esama daug žmonių, kurie nėra išžengę iš Lietuvos teritorijos: ,,O man ir Lietuvoj gerai“.

V. Baumila - "Baltojo kaspino" ambasadorius. © EIGE nuotr.

V. Baumila – “Baltojo kaspino” ambasadorius. © EIGE nuotr.

Ar palaikote kitos grupės – moterų – teises?

Neseniai tapau moterų teisių gynimo ambasadoriumi, tad taip – palaikau moterų teises.

Tačiau bemaž prieš metus viename interviu teigėte: ,,Britės merginos man nepalieka labai gero įspūdžio. Toje kultūroje yra labai įdomus aspektas, kad moterys yra pernelyg lygios su vyrais. Aš už lygybę, bet kai moteris stengiasi netgi elgtis kaip vyras: gerti alų pastoviai baruose, raugėti, kramtyti nagus…“

Jūs perfrazavote, aš nesakiau ,,lygios su vyrais“, labai bloga citata.

Nuoroda į pokalbį su Vaidotu Baumila Lrytas.lt: http://tv.lrytas.lt/?id=13989592391398221186

Pabrėžiate: ,,Aš už lygybę, bet…“ Visuomenėje tai dažnai sakoma, ir paprastai tai nereiškia tolerancijos.

Žinote, nuomonė yra kintanti ir žmogus yra toks individas, kurio nuomonė keičiasi. Bet noriu rasti tą interviu, kad įrodyčiau, jog taip nesakiau. Aš žinau, ką turėjau omeny: pasakiau, kodėl man nepatinka britės merginos ir kodėl teikiu pirmenybę lietuvėms.

Minėtame interviu tęsiate pasakodamas apie nuolatinį alaus gėrimą baruose, raugėjimą ir nagų kramtymą.

Taip, tai Jūs norite tai daryti: raugėti ir kramtyti nagus?

Tema ne apie mane, turiu omenyje, kad Jūs nesate už moterų teisę elgtis taip, kaip jos nori.

Man nepatinka nei vyrai, nei moterys, kurie raugėja ir kramto nagus. Šia fraze norėjau pasakyti, kuo man labiau patinka lietuvės moterys nei britės. Tame interviu tema buvo ne apie moterų teises ir jų lygybę vyrams. Sakiau, jog man labiau patinka lietuvės moterys, nes jos mandagesnės, labiau susitvarkiusios, nesielgia kaip stereotipinis vyras, kurį įsivaizduojame. Pavyzdžiui, britas vyras: geriantis daug alaus, mėgstantis sėdėti baruose. Britanijoje mačiau moterų, kurios po vakarėlio užmiega King’s Cross stotyje ant laiptų. Ar tai yra prigimtinė žmogaus teisė? Na taip, elgtis kaip nori yra prigimtinė žmogaus teisė. Jei manęs būtų klausę apie vyrą britą, būčiau atsakęs: daug geriantis, rėkaujantis, garsiai šnekantis. Taip pat esu matęs ir vyrų, kurie eidami iš darbo su kostiumais užmiega stotyje nebepasiekdami namų. Tai yra mano nuomonė: nebūsiu su moterimi, kuri daug geria ir kramto nagus, tačiau niekam neuždrausiu to daryti. Aš už tai, kad moteris elgtųsi taip, kaip ji nori elgtis, bet yra ir viešumo normos. Taip kaip ir etikos normos, kurių turi laikytis tiek vyrai, tiek moterys. Lygios teisės baigiasi ten, kur pažeidi jas kitur, kaip ir tavo laisvė baigiasi tuomet, kai suvaržai kito žmogaus laisvę.

Kodėl, Jūsų manymu, viešumoje seksistinius juokelius sakyti vis dar normalu, kai tuo tarpu rasiniai juokai yra vengtini?

Humoras yra humoras, turi būti nubrėžiama aiški riba. Nuvažiuokime į Britaniją: ten mamos juokai apie mamą, juokai apie mirusią mamą yra kasdienybė. Jie gali juokauti iki kraštutinumų. Gal būsiu nepopuliarus, bet tikiu ir manau, kad galima tyčiotis ir juoktis, jeigu nori, iš religijos, šeimos – bet ko, kol tai yra humoro forma. Humore yra labai daug tiesos, galbūt dėl to žmonės ir įsižeidžia, bet vėlgi – tai yra tavo laisvė įsižeisti. Jei tai tave žeidžia, reiškia, kad žodžiuose ,,humore yra dalis tiesos“ –  iš tiesų jos esama.

Komentarai (1)
Susiję straipsniai