Šiandien parlamentas svarstys jau ne kartą nukeltas Vaiko teisių pagrindų įstatymo pataisas. Jomis siekiama ne tik apibrėžti, bet ir uždrausti visas prievartos rūšys. Iki šiol smurtas prieš vaikus įstatymiškai nebuvo uždraustas, todėl vidurdienį prie Seimo vyks pataisas palaikanti akcija „Apginkime vaikus dabar“.
Akcijos iniciatoriai ragina visuomenę prisijungti ir šiandien 12 val. ateiti prie Seimo rūmų arba rašyti parlamentarams elektroninius laiškus, raginančius priimti smurtą prieš vaikus draudžiančias įstatymo pataisas.
„Pripažinkime pagaliau vaikus lygiaverčiais žmonėmis ir susitarkime ginti juos nuo visų smurto rūšių ir formų“, –sako Paramos vaikams centro, vieno iš akcijos organizatorių, vadovė psichologė Aušra Kurienė.
Prie parlamento tokia akcija rengiama jau ketvirtą kartą. Ją palaiko kai kurie Seimo nariai, aktorė Elžbieta Latėnaitė, kiti žinomi visuomenės veikėjai, Nevyriausybinių organizacijų koalicija.
Šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose nėra aiškaus psichologinio, fizinio smurto ir nepriežiūros apibrėžimo. Apibrėžimai esantys LR Baudžiamajame kodekse atspindi tik kraštutinius atvejus, už kuriuos numatoma baudžiamoji atsakomybė. Tačiau, pasak psichologės, vaikų smurto aukų ekspertės Ievos Daniūnaitės, didžioji dalis smurto prieš vaikus atvejų turi būti sprendžiami ne baudžiamosiomis priemonėmis. „Svarbiausia, kad smurtas būtų kuo anksčiau atpažįstamas, sustabdomas, o vaikai ir šeimos laiku gautų pagalbą“, – sako I. Daniūnaitė.
Vaiko tiesių apsaugos skyrių duomenimis, 2015 m. nuo smurto nukentėjo 1579 vaikai (1669 atvejai). Tačiau realiai jų gali būti kelis ar keliolika kartų daugiau. Tą atskleidžia psichologų darbo su vaikais bei šeimomis praktika. Nestabdomo smurto pasekmės didelės. Jos gali pasireikšti vaikų elgesio ir mokymosi sunkumais, psichinės ir fizinės sveikatos problemomis suaugus, aukštesne savižudybės ir polinkio į nusikaltimus rizika.
„Valstybė moka milžinišką kainą, nes užaugusios ir pagalbos negavusios aukos dažniau smurtauja prieš kitus, atsiduria didesnėje alkoholizmo ir savižudybių rizikoje. Nieko nesiimant, valstybė prisideda prie tautos naikinimo“ – situaciją komentuoja I. Daniūnaitė.
Kol smurtas prieš vaikus įstatymuose nėra aiškiai apibrėžtas, plačiajai visuomenei ir specialistams nėra aišku, koks elgesys su vaikais neleistinas. Dalis visuomenės baiminasi, kad nukentės skurdžiai gyventys tėvai. Tačiau įstatymo pataisos numatytų, kad nepriežiūra yra nuolatinis nesirūpinimas pagrindiniais fiziniais, emociniais ir socialiniais vaiko poreikiais. Tai procesas, keliantis žalą ir pavojų vaiko gyvybei, sveikatai, raidai ir orumui. Pavyzdžiui, kai vaikas ilgai lieka nevalgęs, nemiegojęs, neaprengtas, nenuvedamas pas gydytoją ir kt. Toks apibrėžimas neįpareigoja tėvų tenkinti kiekvieno vaiko noro, pavyzdžiui, nupirkti telefono ar madingo rūbo.
Pataisomis numatoma, kad psichologinis smurtas yra nuolatinis vaiko kompetencijos ir savivertės griovimas ar trikdymas jį žeminant gąsdinant, atstumiant, taikant netinkamas bausmes ir ribojant normalias socialines sąveikas. Tai žodinė agresija, abejingumas vaiko poreikiams, nuolatinės neigiamos nuostatos vaiko atžvilgiu, individualumo nepripažinimas ir išnaudojimas suaugusių emociniams interesams ar įtraukimas į asocialią veiklą. Psichologinio smurto apibrėžimas nereiškia, kad nebegalima vaikų disciplinuoti ir auklėti pagal šeimos įsitikinimus.
Aiškūs apibrėžimai ir jais besiremiantis situacijos įvertinimas įvairioms tarnyboms leistų efektyviau organizuoti pagalbą: mokymus tėvams, psichologines ir socialines konsultacijas, savipagalbos grupes, pagalbą namuose ir kt.
Anot Paramos vaikams centro ekspertų, kuo anksčiau atpažįstamas smurtas, tuo anksčiau suteikiama pagalba, todėl galima laiku sustabdyti netinkamą elgesį ir išsaugoti vaiką šeimoje. Vaiko paėmimas iš šeimos yra kraštutinė priemonė, taikoma esant rimtam pavojui dėl vaiko gyvybės ir siekiant užtikrinti jo saugumą.
Savo įstatymuose fizines bausmes išskyrė ir jas uždraudė jau 52 šalys. Paskutinioji pernai metų gruodžio pabaigoje tai padarė Prancūzija.
