Kovos su smurtu prieš moteris ekspertė iš Maltos: Lietuva, pirmyn!

Konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje Lietuva pasirašė dar 2013 m., tačiau neratifikavo iki šiol. Ginčuose dėl lyties apibrėžimo užstrigusiai Lietuvai pavyzdį rodo katalikiškoji Malta, kuri Stambulo konvencija kartais vadinamą dokumentą ratifikavo prieš trejus metus. Lietuvoje besilankanti Maltos universiteto Lyčių studijų vyresnioji dėstytoja Marceline Naudi sako, kad šalis toliau tobulina atsaką į smurtą prieš moteris, o Lietuvai siūlo pasekti mažosios salos pavyzdžiu.

„Mano žinia Lietuvai – padarykite tai! Pasekite Maltos pavyzdžiu ir ratifikuokite Stambulo konvenciją“, – ragina viešnia. Nors Malta ilgame kovos su smurtu prieš moteris kelyje esą žengia tik pirmuosius žingsnius, tačiau Konvencijos ratifikavimas verčia šalies teisinę bazę derinti prie progresyvių Konvencijos reikalavimų: „Malta dirba tobulindama šį procesą, pasitelkusi naują strategiją ir naujus įstatymus. Esame pasirengę padaryti visus likusius įstatymų pakeitimus, kurie kertasi su Konvencija. Malta ratifikavo šį dokumentą prieš trejus metus, tačiau iki šiol šiuo klausimu dirbame“,  – sako M. Naudi.

Šalys stebimos GREVIO

Ar jau pastebimi kokie nors Konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje duodami rezultatai, pokyčių vėjai Maltoje? Anot M. Naudi, neabejotinas privalumas yra tai, kad Konvencijos įgyvendinimui stebėti yra sukurta atskira institucija: „Jei šalis pasirašo ir ratifikuoja Konvenciją, tai tampa teisiniu įsipareigojimu ją įgyvendinti, o tą įgyvendinimo procesą seka GREVIO komitetas“,  – paaiškina ekspertė.

GREVIO komitetas yra Stambulo konvencijoje įtvirtintas stebėseną vykdanti smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje ekspertų grupė. Valstybių įsipareigojimai ratifikavus ją yra siejami su vieninteliu tikslu – mažinti smurto artimoje aplinkoje ir smurto prieš moteris apraiškas bei efektyviai užtikrinti jų prevenciją. Smurto prevencija, aukos apsauga, smurtautojo persekiojimas ir bausmė, visuomenės švietimas, stebėsena yra priemonės, sudarančios Konvencijos turinį. Konvencijos įgyvendinimo priežiūra apima tik smurto prevencijos ir kovos su juo klausimus.

Kaip pagalbos sistema aukai veikia Maltoje?

Anot pašnekovės, visuomet sunku pranešti apie smurtą, patiriamą artimoje aplinkoje. „Moterys turi įveikti daugybę barjerų, kad galėtų pranešti apie tai – ir taip yra ne tik Maltoje, Lietuvoje, bet visur. Galbūt kai kuriose šalyse padėtis kiek geresnė, kitose šiuo klausimu – prastesnė“, –  teigia  M. Naudi.

Maltoje, anot jos, moterys taip pat dažnai nepraneša patyrusios smurtą, o kai ryžtasi tai padaryti, turi tam ne vieną kelią. „Ji gali kreiptis į socialines tarnybas (turime specializuotą padalinį, kuris dirba su smurtu šeimoje), policiją arba visą parą veikiančią pagalbos telefonu liniją. Jei jos pasinaudoja pirmuoju mano minėtu variantu, tos tarnybos ragina jas pateikti pareiškimą policijai, o jei jos sutinka tai padaryti, socialiniai darbuotojai joms padeda“, –  procesą aiškina M. Naudi. Taip pat Maltoje veikia specializuotas policijos padalinys – aukos palaikymo padalinys, kuris įsikiša, jei kyla problemų pranešant apie smurtą policijai. „Šis padalinys, perėmęs atvejį, kreipsis į socialines tarnybas ir pasirūpins, kad moteriai, kuri kreipėsi į minėtas tarnybas, būtų suteikta pagalba“, – teigia M.Naudi. Maltoje veikiančios gyventojų prieglaudos taip pat glaudžiai bendradarbiauja su policija ir specialiuoju padaliniu, skirtu aukai palaikyti, socialinėmis tarnybomis. „Visos tarnybos padeda ir palaiko viena kitą, kad galėtų teikti tinkamą pagalbą moteriai – kiek tai įmanoma toje situacijoje“, – institucijų darbą apibendrina ji.

Interviu parengtas įgyvendinant projektą „Koordinuotas tarpinstitucinis atsakas į smurtą: sąmoningumo didinimas ir praktikų kaita“. Projektą iš dalies finansuoja Europos Komisija, Švedijos institutas bei Švedijos ambasada Vilniuje. Tekstas neatspindi Europos Komisijos, Švedijos ambasados Vilniuje ar Švedijos instituto nuomonės.