Antisemitizmas – visuomenės ligotumo požymis

Paplitusios antisemitinės lietuvių pažiūros rodo bendrą kultūros nuosmukį ir visuomenės ligotumą. Greičiau spręsti problemą padėtų kokybiškesnis švietimas, didesnis dėmesys kultūrai, tačiau sutelkto ministerijų darbo, aiškių veiklos gairių šia linkme trūksta. Prie tokių pagrindinių išvadų prieita ketvirtadienį (birželio 26 d.) Lietuvos žydų bendruomenėje įvykusioje apskritojo stalo diskusijoje tema „Antisemitizmas Lietuvoje: situacija ir sprendimai”.

„Antisemitizmas – vidinės kultūros požymis, visuomenės ligotumo ženklas. Žmonės gi dažnai žydų net nemato, bet reikia į ką rodyti pirštais būtų galima”, – kalbėjo diskusijoje dalyvavęs Ministro pirmininko padėjėjas Vilius Kavaliauskas. Jis minėjo ir vaikų auklėjimo svarbą pabrėždamas, kad tai gali lemti meilę arba nemeilę kitokiems.

(1) Lietuvos žmogaus teisių centro (LŽTC) direktorės Birutės Sabatauskaitės įsitikinimu, neigiamas visuomenės požiūris į žydus sumažėjo lyginant su 2005 m., tačiau vis dar išlieka tendencija nelaikyti žydų istorijos Lietuvoje „sava”. Su tuo, anot B. Sabatauskaitės, susijusi žmonių skirstymo į „savus” ir „svetimus” problema apskritai.

„Žydai Lietuvoje vertinami palankiau tuomet, kai nesigirdi prašymų užtikrinti tam tikras teises, pvz. neigiamų vertinimų buvo kur kas daugiau svarstant įstatymo projektą dėl geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą. Tikėtina, kad panašiai būtų atnaujinus klausimą apie kompensacijas privatiems asmenims dėl jų nekilnojamojo turto”, – teigė B. Sabatauskaitė.

Ji pabrėžė, kad Lietuvoje Holokaustas dėl lietuvių dalyvavimo jame iki šiol laikomas „svetima” istorija. Situacijai keisti, LŽTC direktorės tvirtinimu, būtinas sisteminis valdžios požiūris ir sutelktas Teisingumo, Vidaus reikalų, ypač Kultūros bei Švietimo ministerijų darbas.

(2) Pasak Lietuvos žmogaus teisių centro direktorės Birutės Sabatauskaitės, neigiamą žydų ir žydiškumo vertinimą lietuvių akyse lemia bendras mikroklimatas visuomenėje. Ji akcentavo kintančias antisemitizmo išraiškos formas ir valdžios institucijoms kovoje su antisemitizmu siūlė laikytis sisteminio požiūrio.

„Kai nėra aiškaus priešo, nėra bendro tikslo, dėl to tų priešų ieškoma visuomenės viduje. Taip kinta antisemitizmo formos: žydų gatvėse niekas nemuša, tačiau susiduriame su Holokausto neigimu, iškalbingas ir atvejis, kuomet nupjautos kiaulės ausys buvo rastos ant žydų sinagogos durų. Įveikti visa tai galima keičiant požiūrį iš fragmentuoto į sisteminį. Teisingumo, Vidaus reikalų, ypač Švietimo ir Kultūros ministerijoms tiesiog būtina dirbti kartu bendradarbiaujant su nevyriausybinėmis organizacijomis”, – diskusijoje kalbėjo Birutė Sabatauskaitė.

Faina Kukliansky, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė, savo ruožtu priminė apie pernelyg netinkamą žydų vaizdavimą moksleivių istorijos vadovėliuose, įstrigusius istorinės atminties įprasminimo projektus savivaldybėse.

„Norėtume kokybiškesnių vadovėlių, profesionaliai parengtų moksleivių ugdymo programų, kuriose būtų atspindėta daugiatautė Lietuvos istorijos ir kultūros idėja. Itin svarbi valdininkų parama vietos bendruomenėms bandant išsaugoti, atkurti savo kultūrinį istorinį paveldą. Dėl to antisemitizmą turime matyti kaip bendrą reikalą tarp visų kitų Lietuvoje gyvenančioms tautinėms bendrijoms aktualių klausimų”, – apibendrino F. Kukliansky.

Diskusijos dalyviai sutarė toliau dirbti, kad būtų parengti konkretūs pasiūlymai, gairės Vyriausybei. Jie po kurio laiko turėtų būti įtraukti į atsakingų ministerijų veiklos planus. Tikimasi, tai padės greičiau spręsti ne tik žydų, bet ir kitų tautinių bendrijų Lietuvoje problemas.

Apskritojo stalo diskusijoje taip pat dalyvavo: Ministro Pirmininko padėjėjas Vilius Kavaliauskas, Vyriausybės kanceliarijos Užsienio ir Europos sąjungos reikalų skyriaus vedėja Evelina Petronė ir patarėja Lina Saulėnaitė, Vidaus reikalų ministerijos Tarptautinio bendradarbiavimo departamento direktorius Kęstutis Bučinskas, Prezidentės patarėja Gaja Bartusevičiūtė, Teisingumo ministro patarėjas Julius Pagojus, Kultūros ministerijos Strateginio planavimo ir kontrolės departamento Tautinių mažumų reikalų skyriaus vedėjas Kastytis Minkauskas ir vyriausioji specialistė Rasa Paluikienė.

Kas trečias žmogus Lietuvoje turi antisemitinių pažiūrų

Apskritojo stalo diskusija inicijuota po tai, kai paskelbus pasaulinį antisemitizmo indeksą paaiškėjo, kad Lietuva pagal antisemitizmo paplitimą (36%) liko 40-toje vietoje iš 102 pasaulio valstybių, tokiu būdu atsilikdama nuo kaimyninės Latvijos (28%) ir Estijos (22%). Mažiausiai antisemitizmas paplitęs valstybėse, esančiose sąrašo gale, tarp jų – Švedija (4%), Jungtinė Karalystė (6%), JAV (9%), Čekija (13%) ir kitos valstybės.

„Indekso rezultatai verčia kritiškai vertinti esamą padėtį. Reikia pripažinti, kad kompleksinių priemonių kovoje su antisemitizmu Lietuvoje iki šiol imtasi nebuvo, todėl bendram darbui telkiame visus neabejingus”, – teigia LŽB pirmininkė Faina Kukliansky.

Indeksui sudaryti skirtame tyrime – vienuolika didžiausių stereotipų apie žydus. Lietuviai dažniausiai pritarė keturiems jų. Net 74 proc. apklaustųjų sutiko, kad žydai labiau lojalūs Izraeliui nei šaliai, kurioje gyvena (Lietuvai, – aut. past). 65 proc. respondentų Lietuvoje nurodė, kad žydai pernelyg daug ir plačiai kalba apie tai, kas jiems nutiko per Holokaustą. 48 proc. apklausos Lietuvoje dalyvių pritarė stereotipui, kad žydams rūpi tik jų pačių gerovė, 45 proc. pareiškė sutinką su teiginiu, jog žydai pernelyg įtakingi tarptautinėms finansų rinkoms.

Bendra pasaulinio tyrimo tendencija rodo, kad vyresni žmonės labiau linkę į antisemitizmą nei jauni. Lietuvoje situacija kitokia, – jaunimo ir viduriniojo amžiaus atstovų rezultatas beveik identiškas (31 proc. tarp 18 – 34 m. amžiaus grupės ir 30 proc. tarp 34 – 49 m. amžiaus apklaustųjų).

Indeksą inicijuoja ir kasmet atnaujina Jungtinėse Amerikos valstijose 1913 m. įkurta nevyriausybinė organizacija „Anti-Defamation League”. Naujausias tyrimas atliktas 2013 m. liepos – 2014 m. vasario mėnesiais. Indeksą galima rasti čia.

Diskusiją organizavo Lietuvos žydų bendruomenė, šiuo metu vykdydama tolerancijos kampaniją „Beigelių krautuvėlė”.