Prieš kelias dienas iš įkalinimo paleistas Baltarusijos žmogaus teisių gynėjas Alesius Beliackis penktadienį Vilniuje surengtoje spaudos konferencijoje teigė, kad jo paleidimas, nors džiugus ir netikėtas jam asmeniškai, nereiškia esminio žmogaus teisių padėties pagerėjimo Baltarusijoje. „Kol Baltarusijoje tebėra politinių kalinių, toks laikas konstruktyviam dialogui su Europos Sąjunga neatėjo.” – teigė į Baltarusijos visuomenininkų susirinkimą Vilniuje atvykęs A. Beliackis.Žmogaus teisių gynimo centro „Viasna” vadovas, Tarptautinės žmogaus teisių federacijos viceprezidentas ir Baltarusijos žmogaus teisių namų vienas iš įkūrėjų Alesius Beliackis, pasisveikinęs su susirinkusiais pirmiausia patikino, kad nepyksta ant Lietuvos valdžios, nors Lietuvos institucijų suteikta įnoformacija padėjo Baltarusijos valdžiai prieš trejus metus pasodinti Beliackį už grotų. „Ne Lietuvos valdžia mane pasodino į kalėjimą. Mus akylai stebėjo visus 2010 metus, prieš artėjančius prezidento rinkimus. Prieš mane pradėtas teismo procesas buvo skirtas visuomenės įbauginimui.” – teigė A. Beliackis.
Žmogaus teisių gynėjas teigė, kad jo paleidimas jam pačiam buvo netikėtas. „Galvojau, kad už grotų praleisiu visą bausmės laiką. Paleisti mane greičiausiai paskatino tarptautinis spaudimas Baltarusijos valdžiai, ypač iš Europos Sąjungos pusės.” – teigė A. Beliatskis. Žmogaus teisių gynimo centro „Viasna” vadovas dėkojo visiems jį palaikiusiems žmonėms, iš kurių sulaukė daugiau kaip 30 000 laiškų ir siuntinių. „Gaudavau daugybę palaikymo laiškų iš paprastų žmonių – senukų, vaikų. Visiems jiems esu labai dėkingas.” – teigė A. Beliackis.
Apie padėties gerėjimą kalbėti anksti
Paklaustas ar jo paleidimą reiktų vertinti kaip santykių tarp Baltarusijos ir Europos Sąjungos šalių šiltėjimą, A. Beliackis sutiko, kad tai teigiamas, tačiau silpnas signalas. „Apie esminį žmogaus teisių pagėrėjimą Baltarusijoje kalbėti dar per anksti. Kol šalyje yra politinių kalinių, kol vyksta kiti žmogaus teisių pažeidimai, tol normaliam Baltarusijos valdžios ir Europos Sąjungos dialogui neatėjo laikas. Prisminkime, pavyzdžiui, ką tik vykusį ledo ritulio čempionatą, kurio metu juokingais pretekstais buvo suvaržyta dešimčių asmenų laisvė.” – teigė žmogaus teisių gynėjas.
Ketina tęsti visuomeninę veiklą
A.Beliackis patikino, kad ketina tęsti savo visuomeninę veiklą tol, kol šalyje pradės galioti žmogaus teisių standartai ir bus laikomasi bent tų teisių, kurios yra įtvirtintos šalies pagrindiniuose įstatymuose. „Kol kas neturiu pagrindo išvažiuoti iš šalies. Man buvo suteiktas leidimas išvykti, ketinu grįžti ir tęsti visuomeninę veiklą. Baltarusijos žmonės trūksta laisvės oro. Nežinantiems apie ką kalbu reiktų nuvažiuoti į Baltarusiją ir pajusti tai patiems.” – teigė A. Beliackis. Pasak jo, kai užsiimi visuomenine žmogaus teisių veikla tokioje šalyje, kaip Baltarusija, saugumas tampa sąlgine sąvoka, tačiau į viską reikia žiūrėti pozityviai ir tikėtis geriausio.
Būtina palaikyti europietiškas nuotaikas visuomenėje
Į klausimą ar įvertinus pastarųjų mėnesių įvykius Ukrainoje, Baltarusijai nekyla valstybingumo išlikimo klausimas ir kuom Lietuva, kaip kaimyninė šalis, galėtų padėti, A. Beliackis atsakė: „Reikia pripažinti, kad Rusija dabar yra įsitraukusi į tikrą informacinį karą. Net būdamas kalėjime mačiau, kaip žmones veikia Rusijos skleidžiama propaganda, o juk Rusijos televizijos kanalai dengia visą Baltarusijos teritoriją. Manau svarbiausia, ką galime daryti šiuo metu, yra palaikyti pro-europietiškas nuotaikas visuomenėje.” – teigė A. Beliackis. Pasak jo, tam ypač padėtų vizų išdavimo supaprastinimas, paprastesnė pasienio gyventojų keliavimo į Lietuvą tvarka. „Nieko nėra geriau, kai žmonės patys pamato, kaip atrodo Europs Sąjungos šalys.” – teigė žmogaus teisių gynėjas.
Alesius Beliackis buvo sulaikytas 2011 metų rugpjūčio pradžioje Minske ir nuteistas kalėti 4,5 metų griežto režimo pataisos kolonijoje, nes buvo pripažintas kaltu nesumokėjęs mokesčių už lėšas, laikytas užsienio bankų (Lenkijos ir Lietuvos) sąskaitose. A.Beliackis šias lėšas planavo naudoti pagalbai nukentėjusiems nuo represijų, tačiau dėl valstybės institucijų persekiojimo negalėjo oficialiai įregistruoti savo organizacijos Baltarusijoje.
