Apklausus daugiau nei 500 policijos pareigūnų ir prokurorų paaiškėjo, kad daugiau nei pusė apklaustųjų mano, kad neapykantos nusikaltimai yra rimta problema. Tačiau beveik pusė jų įsitikinę, jog kai kurios pažeidžiamos visuomenės grupės skundžiasi be reikalo. Daugiau nei trečdalis apklaustųjų galvoja, kad nuo neapykanta motyvuotų veikų nukentėję asmenys dažnai patys išprovokuoja agresiją. Tokias tendencijas atskleidė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos bei Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakyta teisėsaugos atstovų apklausa. Tyrimas atskleidė, kad pareigūnams trūksta žinių apie pažeidžiamas socialines grupes, jų kultūrą ir problemas. Neapykantos kalbą ir neapykantos nusikaltimus ne visi pareigūnai vertina vienodai rimtai, tad bendrą projektą įgyvendinančios institucijos sieks šią spragą užpildyti.
Žinios apie pažeidžiamas grupes gana kuklios
Apklausos dalyviai, dešimties balų skalėje vertindami savo žinias apie pažeidžiamas socialines grupes, jas įvertino gana kukliai. Pareigūnai ir prokurorai teigė, kad geriausiai asmeniškai yra susipažinę su asmenų su negalia problematika (6,5 balai), kitų bendruomenių kultūra ir problemos yra suprantamos prasčiau. Pavyzdžiui, LGBTI+ problematikos išmanymas vertinamas 5,3 balais, romų ir musulmonų kultūros (istorija, religija, simboliai ir kt.) – 5,1 balais. Respondentai geriau vertina savo žinias apie viešojoje erdvėje vyraujančius stereotipus, požiūrius ir nuomones. Savo susipažinimą su stereotipais apie romus apklausos dalyviai vertina 7,6 balais, apie LGBTI+ – 7,5 balais, apie žydus – 7,3 balais.
Remdamiesi savo asmenine patirtimi įvertinkite šiuos teiginius: (skalėje nuo 1 – labai blogai, iki 10 – labai gerai)
1 pav. Apklausos duomenys
Remdamiesi savo asmenine patirtimi įvertinkite šiuos teiginius (skalėje nuo 1 – labai blogai, iki 10 – labai gerai)
2 pav. Apklausos duomenys
Apklausos dalyviai sutinka, kad neapykanta ir jos raiška yra rimta problema, tačiau kai kurie atsakymai vertintini prieštaringai. 61 proc. apklaustųjų sutinka, kad tai yra didelė problema. Bet net 34,5 proc. respondentų sutinka, kad nukentėję nuo neapykantos veikų savo elgesiu, apranga ir pan. patys išprovokuoja agresiją, beveik 47 proc. sutinka, jog kai kurios pažeidžiamos grupės skundžiasi be reikalo. Be to, beveik pusė pareigūnų ir prokurorų nesutinka, kad neapykantos atvejų tyrimas turėtų būti prioritetinė teisėsaugos darbo kryptis.
Apklausa vykdyta internetu, joje dalyvavo 474 policijos pareigūnai ir 88 prokurorai. Tyrimas atliktas siekiant išsiaiškinti, kaip teisėsaugos sistemoje vertinama neapykantos kalba ir neapykantos nusikaltimai, kaip teisėsaugos atstovai yra pasirengę reaguoti į tokius nusikaltimus.
Šie duomenys panaudoti rengiant gruodį startuojančią motyvacinę kampaniją, skirtą apmokyti pareigūnus ir prokurorus efektyviai reaguoti į neapykantos kalbą ir neapykantos nusikaltimus.
Mokomasis vaizdo klipas policijos pareigūnams:
Tyrimą atlikęs sociologas dr. Liutauras Labanauskas gruodžio 10 d., 15.15 val. dalyvaus Nacionalinio žmogaus teisių forumo diskusijoje „Teisėsauga prieš neapykantą: praktika ir galimi pokyčiai sistemoje“. Diskusiją bus galima stebėti tiesiogiai svetainėje „Nžtf.lt“.
Valstybinės institucijos turi dirbti kartu
Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė atkreipia dėmesį, kad neapykantos nusikaltimų ir neapykantos kalbos kontekste aktualu pabrėžti ir diskriminacijos prevencijos svarbą. „Ir neapykantos nusikaltimus, ir diskriminaciją vienija neigiamo išankstinio nusistatymo, priešiškumo kokiai nors visuomenės grupei elementas. Todėl norėdamos įveikti visuomenės susiskaldymą į „jie“ ir „mes“ valstybinės institucijos turi dirbti kartu. Bendradarbiaudami, mokydamiesi, atpažindami savo vidines nuostatas ir kartu ieškodami sprendimų galime labai daug“, – sako B. Sabatauskaitė.
Žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė džiaugiasi galėdama stiprinti bendradarbiavimą su teisėsaugos institucijomis. „Apklausa ir diskusijos su pareigūnais bei prokurorais parodė, kad teisėsaugai rūpi neapykanta motyvuotų veikų tema, tačiau ne visuomet pakanka informacijos ir priemonių, kaip tinkamai su šia problema tvarkytis. Viliuosi, kad jungtinėmis pajėgomis parengta kampanija prisidės prie besikeičiančios praktikos“, – sako ji.
Kampanijos metu policijos pareigūnai ir prokurorai bus supažindami su neapykantos nusikaltimų ir neapykantos kalbos specifika, jiems bus išsiųsti informaciniai paketai ir priemonės, kuriomis jie galėtų efektyviai padėti asmenims, nukentėjusiems nuo tokio pobūdžio nusikaltimų.
Straipsnis parengtas įgyvendinant projektą „#NoPlace4Hate: Lietuvos institucijų atsako į neapykantos kalbą tobulinimas”. Projektas iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos (2014–2020) lėšomis. Europos Komisija neprisiima atsakomybės už galimą pateiktos informacijos panaudojimą.
