Šimtai nevyriausybininkų ir akademikų iš viso pasaulio ragina nepriimti „atstūmimo pataisų“: Lietuva lygiuotųsi į Vengriją

Šimtai nevyriausybinių organizacijų ir akademikų kreipėsi į Lietuvos valdančiuosius, prašydami nepriimti Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo pataisų.

Nevyriausybininkai ir akademikai įspėja, kad pataisos, kuriomis siekiama įteisinti migrantų astūmimus ekstremalių situacijų metu, ne tik pažeis tarptautinę teisę, bet ir Lietuvą pastatys greta tokių valstybių kaip Vengrija. Anot jų, pataisose numatytas pasieniečių civilių rėmėjų institutas – vengriško modelio kopija, tokie rėmėjai kitose šalyse jau vadinami „pasienio  medžiotojais“.

Vengrijos pasienis, 2016 m.

Kreipimąsi inicijavo organizacijos „Globalūs Lietuvos Lyderiai“ (GLL) migracijos grupė,  humanitarinės pagalbos organizacija „Sienos grupė“ ir Lietuvos žmogaus teisių centras.

Kreipimąsi parėmė daugiau nei 300 nevyriausybinių organizacijų, tarp kurių Europos tinklas prieš rasizmą, jungiantis per 150 nevyriausybinių organizacijų visoje Europoje, Žmogaus teisių organizacijų koalicija, jungianti 9 žmogaus teisių organizacijas Lietuvoje, Europos pabėgėlių ir tremtinių taryba, kuri vienija daugiau nei 100 organizacijų visoje Europoje ir kt..

Kreipimąsi palaikė migracijos srityje žinomi akademikai – tarptautinės pabėgėlių ir migracijos teisės profesorė Cathryn Costello, (Berlyno Hertie mokykla bei Oksfordo universitetas), teisės profesorė Audrey Macklin (Toronto universitetas), teisės profesorė Violeta Moreno-Lax (Londono Queen Mary universitetas), profesorius Andrew Geddes, (Europos Universiteto Institutas), buvęs Lietuvos Konstitucinio Teismo pirmininkas prof. Dainius Žalimas ir daugelis kitų. Iš viso beveik 100 akademikų iš viso pasaulio.

„Per šimtą akademikų nuo Japonijos iki Kanados, palaikančių šį kreipimąsi, rodo kad Lietuvos bandymas apeiti Ženevos konvenciją ir legalizuoti išstūmimus nėra paremtas nei tyrimais, nei teise ir gręsia tolimesnemis bylomis“, – teigia Globalių Lietuvos Lyderių Migracijos grupės iniciatorė ir buvusi Europos politikos studijų centro (CEPS) vyresnioji tyrėja Lina Vosyliūtė.

Anot jos, svarstymo stadiją Seime pasiekusios pataisos turės ilgalaikių pasekmių Lietuvos įvaizdžiui tarptautinėje arenoje tiek siūlant ilgalaikius ir tvarius sprendimus, tiek bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis. „Pasirašę akademikai akcentuoja, kad reikia ne tik Europos, bet ir Globalaus solidarumo, o juk labai sunku pasitikėti šalimis, tokiomis kaip Vengrija, nesilaikančiomis tarptautinių susitarimų ir selektyviai taikančių tarptautinę teisę“, – sako L. Vosyliūtė.

Lina Vosyliūtė, Global Lithuanian Leaders nuotr.

Kreipimesi primenama, kad svarstomose pataisose numatyta išlyga neįleisti žmonių, norinčių kirsti sieną, Lietuvoje esant paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai dėl vadinamojo masinio užsieniečių antplūdžio, prieštarauja tarptautinei teisei. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra pabrėžęs, kad tokios situacijos paskelbimas neatleidžia valstybės nuo pareigos užtikrinti prieigą prie prieglobsčio procedūros.

„Į įstatymą įrašius neteisėtą, tarptautinei teisei prieštaraujančią nuostatą, nuo to ji teisėta netaps. Tai bandymas nusimesti atsakomybę – asmenis atstumiame atgal į Baltarusiją, apsimesdami, jog tai yra saugi trečioji šalis, o migrantų mirtis bandome pateisinti „hibridinės atakos“ pavadinimu. Atstūmimai prieštarauja mūsų savanoriškai prisiimtiems tarptautiniams įsipareigojimams, ES teismų praktikai. Tokiomis pataisomis žengiame liūdnai pramintu Vengrijos keliu“, – sako Lietuvos žmogaus teisių centro advokacijos vadovė Monika Guliakaitė-Danisevičienė.

Monika Guliakaitė-Danisevičienė, Bertos Tilmantaitės nuotr.

2016 m. Vengrijos vyriausybė priėmė įstatymą, kuriuo šalies policijai buvo leista atgal į Serbiją stumti visus, kurie neteisėtai kerta valstybės sieną. Tarptautiniuose teismuose ne kartą nustatyta, kad Vengrijos pasieniečiai naudojo smurtą prieš sieną kertančius asmenis, pasitelkdami šunis, ašarines dujas,  ginklus.

„Lietuvos-Baltarusijos pasienis jau tapo mirties zona, tai liudija dvi skaudžios užsieniečių netektys ir augantys sunkių sužalojimų skaičiai. Priėmus įstatymo pataisas, individualų grėsmės vertinimą pasienyje atliktų išimtinai pasieniečiai, nebūtų užtikrintas nepriklausomos stebėsenos mechanizmas pasienyje, ribojama žurnalistų ir nevyriausybinių organizacijų prieiga, leidžiama veikti pasieniečių rėmėjams. Šių aplinkybių visuma lemia riziką Lietuvai pažeisti esminę ir universalią kiekvieno žmogaus teisę – teisę į gyvybę“, – sako teisininkė, „Sienos grupė“ savanorė Emilija Švobaitė.

Emilija Švobaitė, Eimanto Paulausko nuotr.

Kreipimąsis išsiųstas Seimo Pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen, Ministrei Pirmininkė Ingridai Šimonytei ir visiems Seimo nariams.

Nevyriausybinės organizacijos ir toliau kviečia paremti kreipimąsi, komentaruose įrašant organizacijos ar akademiko/ės vardą ir pavardę. Nesėkmės Seime atveju, kreipimasis bus siunčiamas ir Prezidentui Gitanui Nausėdai, prašant vetuoti pataisas.