Sėkmingam neuroįvairių – autistiškų, vaikų su ADHD, disleksija ar kitais neurologiniais sutrikimais – mokinių ugdymui svarbus mokinio ir specialisto ryšys. Nors vaikų įvairovė didelė, tačiau dažnai taikomi tie patys principai. Kristina Košel-Patil, Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininkė sako, kad šiuo atveju tai kas tinka visiems, netinka niekam, todėl svarbu, kad specialistai mokėtų naudoti įvairius metodus ir strategijas, kurias pritaikytų konkrečiam vaikui.
Bendravimo labirintai
Visų sričių specialistai, dirbantys su autistiškais asmenimis, susiduria su iššūkiais, kurie gali labai skirtis, kaip skiriasi ir autistiški asmenys: vienam staigmena bus maloni, o kitam – iššauks emocijų audrą. K. Košel-Patil išskiria dažniausiai pasikartojančius iššūkius: „Daugelis autistiškų asmenų turi bendravimo sunkumų – kalbos nebuvimas, ribotas žodynas, negebėjimas suprasti neverbalinių signalų ir pan. Dažnu atveju Lietuvoje nekalbantis autistiškas vaikas ar suaugęs neturi jokios priemonės savo poreikiams išreikšti. Dėl to specialistams gali būti sudėtinga efektyviai bendrauti ir atliepti poreikius.“
„Sensorinis jautrumas taip pat būdingas daugeliui autistiškų asmenų. Kai kurie gali būti itin jautrūs sensoriniams dirgikliams, pavyzdžiui, garsams, triukšmui, ryškiai šviesai, o kiti gali būti jautrūs kažkam kitam. Tačiau specialistams trūksta kompetencijų, kad galėtų sukurti aplinką, kuri atitiktų neuroįvairių asmenų jautrumą, sumažintų perkrovą ar diskomfortą“, – komentuoja K. Košel-Patil.
K. Košel-Patil išskiria, kad vienas svarbiausių dalykų, siekiant sėkmingo neuroįvairių vaikų ugdymo proceso, yra požiūris ir supratimas: „Visa mokyklos bendruomenė turi turėti supratimą apie žmonių įvairovę, mokyklų komandos turi įgyti reikalingą kompetenciją ir mokėti naudoti skirtingus metodus. Sėkminga įtrauktis įmanoma tik tada, kai ugdymo įstaiga turi reikalingus išteklius.“
Konteksto neatitinkantis elgesys
„Siekiant palengvinti įvairių sričių specialistų darbą su neuroįvairiais asmenimis, svarbu suteikti jiems galimybę įvaldyti įrodymais pagrįstus metodus, kuriuos jie galės pritaikyti konkretaus asmens poreikiams. Yra žinoma, kad nemaža dalis autistiškų asmenų turi sunkumų suvokti socialinį kontekstą, todėl mūsų akimis elgiasi netinkamai. Jeigu pedagogai ar kitos srities specialistai, dirbantys su mūsų vaikais, turės reikiamas žinias, mokės naudotis pasaulyje patvirtintais metodais, įvyks dideli, teigiami pokyčiai“, – įsitikinusi K. Košel-Patil.
Kristina Košel Patil, Olgos Posaškovos nuotr.
„Low Arousal“ (lt. Žemo sužadinimo) – tai metodas, sukurtas pagerinti autistiškų vaikų, jaunuolių bei suaugusiųjų gyvenimo kokybę ir gerovę. Jis padeda tėvams ir specialistams susidoroti su konteksto neatitinkančiu elgesiu ir jį valdyti. Gydytoja psichiatrė – psichoterapeutė Ramunė Mazaliauskienė mano, kad metodo technikos įgalina ne tik profesionalus, bet ir šeimos narius ar globėjus tinkamai tvarkytis su elgesiu, kuris kelia tam tikrų iššūkių. Tai leidžia specialistui ar šeimos nariams identifikuoti priežastis, galimus stresogeninius faktorius, taip pat panaudoti technikos įgūdžius, kad minimalizuotų agresijos apraiškas.
K. Košel-Patil sako, kad metodas apima daugybę strategijų, skirtų streso, baimės ir frustracijos mažinimui. Šios strategijos taikomos siekiant užkirsti kelią disreguliacijai ir išvengti krizinių situacijų. Metodo pagalba siekiama suprasti „situacijos“ vaidmenį, nustatant veiksnius ir, naudojant siūlomus sprendimus, išvengti pernelyg emocionalių reakcijų. Jo pagrindinis principas – „niekas nesielgia „blogai“, kai jaučiasi atsipalaidavęs ir geros nuotaikos.“
„Esminiai metodo elementai – tai gerumas, empatija ir supratimas, naudojami susiduriant su pažeidžiamu asmeniu. Tačiau yra ir supratimas, kad kai kurie žmonės ne visada gali tinkamai kontroliuoti savo elgesį. Tikslas – jų gerovė ir gyvenimo kokybė, tačiau kartu tai ir didesnė šeimos narių ar globėjų, aplinkos gerovė bei didesnis specialistų pasitenkinimas savo darbu“, – paaiškina R. Mazaliauskienė.
„Valdom stresą, o ne elgesį“
„Low arousal“ metodas – ypač paplitęs Jungtinėje Karalystėje ir kitose Europos šalyse. „Sudarėme galimybes, kad šis metodas pirmą kartą būtų pristatytas ir Lietuvoje. Atkreiptinas dėmesys, kad jis remiasi nusistovėjusiais sensorinės integracijos ir individualizuotos pagalbos principais. Tokio metodo taikymas gali reikšmingai padėti specialistams, dirbantiems su autistiškais asmenimis“, – teigia K. Košel-Patil.
K. Košel-Patil pateikia metodo pritaikymo pavyzdį: „Jauna autistiška moteris, puikiai bendraujanti žodžiu, galinti ir aštriai komentuojanti kitų veiksmus. Specialistų komanda, kurie dirbo su ja, matė moterį kaip valingą ir gebančią iš anksto suplanuoti savo veiksmus ir kontroliuoti tai, ką daro. Tačiau tai buvo klaidingas įsitikinimas. Pakvietus „Low arousal“ metodo trenerius, kurie pradėjo dirbti su personalu, paaiškėjo, kad jos „sprogimai“, konteksto neatitinkančio elgesio epizodai kilo todėl, kad jauna moteris patirdavo labai stiprų streso lygį ir prarasdavo savikontrolę. Naudojant metodo strategijas, buvo nustatytas stresorius, personalas išmoko pastebėti pirmuosius streso ženklus ir tinkamai reaguojant, o tai padėjo išspręsti šį iššūkį. Komandos mantra tapo: „Valdom stresą, o ne elgesį.“
Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ siekia suteikti tėvams bei specialistams galimybę išmokti taikyti įvairių, bet pagrįstų metodų, kurie padėtų pagerinti autistiškų asmenų bei jų šeimų, ugdytojų specialistų, globėjų gyvenimo kokybę ir palengvintu specialistų darbą. Todėl spalio mėnesį suinteresuotiems asmenims organizuoja „Low arousal“ metodo mokymus. Taip pat asociacija yra pristačiusi ir „HAASTE“ metodą Lietuvoje. Pastarasis yra veiksmingas metodas, akcentuojantis holistinį ir į asmenį orientuotą požiūrį, užtikrinantį, kad įvairių poreikių turintys asmenys būtų išgirsti, visapusiškai įvertinti ir įgalinti išnaudoti visą savo potencialą. Jis teikia pirmenybę gebėjimui prisitaikyti ir bendradarbiavimui, pripažįstant, kad vienas dydis netinka visiems, kai kalbama apie pagalbą ir švietimą.
