Šių metų gegužės mėnesį vyksiantys net dveji – Lietuvos Respublikos prezidento ir Europos Parlamento – rinkimai kvies visus Lietuvos piliečius, turinčius balso teisę, aktyviai dalyvauti rinkimuose. Tačiau kol vieni galvos už ką balsuoti, kitiems reiks spręsti problemą, kaip pasiekti balsavimo vietas. Žmonės su negalia, kurie Lietuvoje sudaro apie 10 proc. visų šalies gyventojų, norėdami balsuoti rinkimuose vėl susidurs su balsavimo vietų prieinamumo problemomis. Remiantis 2013 m. Vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau tekste VRK) pateiktais duomenimis, tik 27 proc. balsavimo vietų Lietuvoje yra pritaikytos žmonėms su negalia.
Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos 29 straipsnis užtikrina asmenims su negalia politines teises ir galimybę jas įgyvendinti lygiai su kitais asmenimis. Visos Konvenciją ratifikavusios šalys, įskaitant ir Lietuvą, privalo užtikrinti šių teisių įgyvendinimą savo piliečiams – asmenims su negalia.
Tačiau pagal VRK 2012 m. atliktą tyrimą, tik 554 iš 2017 balsavimo apylinkių Lietuvoje buvo pritaikytos neįgaliesiems. Kai kuriose Lietuvos apylinkėse balsavimo vietų pasiekiamumas yra kur kas mažesnis nei kitose. Tik 12 proc. rinkiminių apygardų daugiau nei pusė balsavimo vietų buvo įrengtos neįgaliesiems pritaikytose patalpose. Mažiausiai neįgaliesiems pritaikytos yra Vilniaus (Karoliniškių, Justiniškių, Naujosios Vilnios), Skuodo – Mažeikių bei Pajūrio apylinkės. Net 9 apygardose nebuvo pritaikyta nei viena rinkiminė apylinkė.
VRK yra atsakinga už miestų ir rajonų rinkiminių apylinkių kontrolę, teikia metodinę bei organizacinę techninę pagalbą, organizuoja rinkimų komisijų pirmininkų ir narių mokymus. Jei patalpos nėra pritaikytos neįgaliesiems ir vyresnio amžiaus žmonėms, jos turėtų būti perkeltos į kitą vietą.
Jei nėra sudaromos galimybės pasiekti balsavimo vietas, žmonės turi teisę kreiptis į VRK ir pateikti skundą.
Neįgaliojo galimybės balsuoti – komplikuotos
Šiuo metu žmonėms su negalia sudaroma balsavimo namuose galimybė. Tačiau anot Rasos Kavaliauskaitės, Lietuvos žmonių su negalia sąjungos prezidentės, toks balsavimas tėra „geriausias iš blogiausių” variantų. Neįgaliųjų organizacijos atstovė aiškina, jog tam, kad pas neįgalųjį atvyktų įgaliotas asmuo, kuris priimtų neįgaliojo balsą, reikia būti įtrauktam į specialius sąrašus. Tam reikia iš anksto registruotis, pateikti įvairius duomenis, o vėliau visą dieną būti namuose ir laukti atvykstančio atsakingo žmogaus. „Turi būti gerai informuotas ir labai pilietiškas, kad pasiryžtum visą tai atlikti dėl balsavimo galimybės”, – teigia R.Kavaliauskaitė.
Taip pat galima balsuoti notariškai įgaliojant kitą asmenį balsuoti už jus, tačiau tai taip pat sukelia papildomų sunkumų – reikia fiziškai nuvykti pas notarą, mokėti už jo paslaugas.
Kita galimybė neįgaliesiems dalyvauti rinkimuose – priešlaikinis balsavimas. Net jei reikia patirti nepatogumus dėl didelio žmonių kiekio, ilgų eilių, anot R.Kavaliauskaitės, tai yra viena geriausių alternatyvų, mažiausiai atskirianti žmones su negalia. Lietuvos žmonių su negalia sąjungos prezidentė sako, kad ganėtinai sunku tikėtis greitų pokyčių pritaikant visas bendrąsias balsavimo patalpas neįgaliesiems, todėl teigia, jog bent priešlaikiniam balsavimui skirtos patalpos turėtų būti pritaikytos žmonėms, turintiems mobilumo problemų. Patalpų pritaikymas palengvina situaciją ne tik asmenims su negalia. Prieinama aplinka yra naudinga ir kitiems piliečiams, t.y. pagyvenusiems asmenims, tėvams su mažais vaikais, kt.
Asmenims su negalia kyla problemų ne tik dėl balsavimo vietų pasiekiamumo, atvykimo į jas, tačiau ir dėl neįgaliesiems nepritaikytos informacijos pateikimo. Sigitas Bilevičiaus, Vilniaus ir Alytaus aklųjų centro direktoriaus teigimu, didžiausia problema yra ta, kad akliesiems ir silpnaregiams nėra paruošiami specialūs balsavimo biuleteniai Brailio raštu. „Jau kelis metus teikiame pasiūlymą padaryti biuletenius Brailio raštu, tačiau visi vis prižada ir tuo baigiasi”, – teigia S.Bilevičius.
Ramūnė Balčikonienė, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos pirmininko pavaduotoja taip pat teigia, kad pati didžiausia problema, su kuria susiduria regėjimo negalią turintys žmonės yra ta, kad jie patys negali savarankiškai balsuoti. Į rinkimus juos palydi ir rinkimų biuletenį užpildo jų artimieji. Tačiau kai kur susiduriama su tokiais atvejais, kai į kabiną leidžiama eiti tik po vieną ir tokiu atveju neregiai praranda galimybę atiduoti savo balsą, nors įstatymuose ir yra leidžiama rinkėjui su negalia, negalinčiam fiziškai rinkimų biuletenyje pažymėti savo apsisprendimo, į balsavimo kabiną eiti kartu su žmogumi, kuriuo pasitiki ir kuris pažymės jo rinkimų biuletenį.
Su sunkumais susiduria ir silpnaregiai, nes informacija rinkimų apylinkėse pateikiama itin mažu šriftu, nepatogiose matymui vietose. R.Balčikonienė, pati yra silpnaregė ir pasakojo, kad balsavimo kabinose partijų sąrašai yra atspausdinti smulkiu šriftu ir iškabinami aukštai. Kad juos galėtų perskaityti, moteris išmaniuoju mobiliuoju telefonu turinti nusifotografuoti sąrašą ir tuomet, telefone jį perskaičiusi, galinti atiduoti savo balsą už pageidaujamą partiją bei jos kandidatus.
Taigi, žmonės su negalia, neturėdami tokių pačių galimybių kaip visi kiti piliečiai išreikšti savo valios, tampa mažiau aktyviais visuomenės ir valstybės gyvenimo dalyviais, yra izoliuojami ir vis mažiau įsitraukia į pilietinį gyvenimą, – teigia pašnekovai.
Alternatyva – elektroninis balsavimas?
Jau ne vienerius metus diskutuojama apie elektorinio balsavimo galimybę, kuri leistų balsuoti tiesiog iš namų. Taip balsuoti galėtų ir žmonės, išvykę gyventi į užsienį, ir Lietuvoje toli nuo balsavimo vietų gyvenantys žmonės, taip pat ir žmonės su negalia.
Balsavimo internetu koncepciją yra patvirtinęs ir LR Seimas dar 2006 m. lapkričio 16 d. nutarimu. Jame pažymima, kad balsavimas internetu, kaip alternatyvi balsavimo priemonė, būtų prieinama ir suprantama visiems piliečiams ir taip galėtų geriau užtikrinti visuotinio balsavimo principą. Tokia sistema turėtų būti patogi neįgaliems asmenims. Tačiau iki šiol Lietuvoje ši priemonė nėra prieinama.
R. Kavaliauskaitė teigia, kad balsavimas internetu išties būtų itin naudingas neįgaliesiems, nes taip jiems nereikėtų pereiti visų biurokratinių kliūčių, norint balsuoti namuose. „Žinoma, neįgalieji vėl taptų nematomais, tačiau tai vis tiek geriau nei išvis nebalsuoti”, – teigia Lietuvos žmonių su negalia sąjungos prezidentė.
Pirmoji tokį balsavimo būdą išbandžiusi Estija, elektroninio balsavimo sistemą įdiegusi dar 2005 m., džiaugiasi išaugusiu rinkėjų aktyvumu. Žinoma, elektroninio balsavimo sistemos įdiegimas yra brangus ir reikalauja ypatingo dėmesio ir apsaugos mechanizmų, siekiant užtikrinti, kad nepasitaikytų sukčiavimo ar apgaulės atvejų. Tačiau neabejojama, kad toks balsavimo būdas suteiktų galimybę balsuoti didesnei daliai žmonių.
Rytoj daugiau apie neįgaliųjų galimybes dalyvauti rinkimuose.
