Lietuva rengiasi perkelti į ES direktyvą dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje. Direktyva laikoma istorine: ES šalys sutarė kriminalizuoti daugelį smurto internete formų – pornografiją be sutikimo, persekiojimą, grasinimą pasidalinti intymiais vaizdais ir kita. Direktyva taip pat stiprina ir pagalbą nukentėjusiems nuo seksualinio smurto – įpareigoja valstybes steigti išprievartavimo krizių centrus, užtikrinti visą parą veikiančių specializuotų pagalbos linijų ir prieglaudų veikimą. Moterų informacijos centro valdybos narė Jurgita Pečiūrienė tiki, kad direktyva bus svarbus postūmis į priekį ir Lietuvoje. Vis dėlto specialistė mano, kad jos nepakaks – būtina ratifikuoti ir Stambulo konvenciją.
Jurgita Pečiūrienė, 15min.lt nuotr.
Anksčiau esate minėjusi, kad Lietuvoje yra gaji prievartos kultūra. Kodėl taip teigėte?
Iš vienos pusės moterų, patiriančių smurtą, skaičius Lietuvoje nesiskiria nuo Europos Sąjungos vidurkio. Tačiau jeigu paskaitysime komentarus socialiniuose tinkluose, pamatysime, kad labai didelė jų dalis yra persmelkta patyčių, neapykantos, smurtą patyrusių kaltinimu. Neseniai paskelbti „Eurobarometro“ duomenys rodo, kad 86 proc. Lietuvos gyventojų būdinga nuostata, kad, jeigu moteris su artimu draugu ar partneriu dalijasi intymiomis nuotraukomis, tai ji pati iš dalies yra atsakinga, jei nuotraukos vėliau platinamos be jos sutikimo. Kitaip tariant, tikima, kad atsakinga nukentėjusioji, o ne tas, kuris platina.
Seksualinis smurtas artimoje aplinkoje, asociatyvi pexels.com nuotr.
Europos Sąjungoje 92 proc. žmonių nepriimtina, kai vyras trenkia sutuoktinei ar partnerei. Lietuvoje tai nepriimtina tik 55 proc. visuomenės. Vadinasi, beveik pusė galvoja, kad nieko čia tokio, jeigu trinkteli draugei ar žmonai. Prie tų pačių nuostatų – moterims siūloma žiūrėti, kaip rengiasi, kur eina, nes kitaip iš nukentėjusiųjų tampa kaltinamosiomis. Mums trūksta švietimo apie sveikus, nesmurtinius santykius, trūksta nulinės tolerancijos smurtui.
Praėjusių metų gegužę priimta istorine vadinama ES direktyva dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje. Kokie svarbiausi šios direktyvos aspektai? Kaip manote, ar jie ras vietą Lietuvos teisinėje sistemoje?
Be abejo, tikiuosi, kad tai, kas direktyvoje numatyta dėl smurto prieš moteris, dėl smurto dėl lyties, įskaitant dėl seksualinio ir kibernetinio smurto bus padaryta. Beveik visos direktyvoje numatytos smurto rūšys šiuo metu nėra kriminalizuotos Lietuvoje. Tačiau to nepakanka, nes yra kita medalio pusė: kaip užtikrinti, kad teisingumas būtų įgyvendintas? ES narės privalo per dvejus metus perkelti direktyvos nuostatas į savo įstatymus. Aštuoni mėnesiai jau praėjo. Dar laukiame. Iš tiesų direktyva numato minimalius reikalavimus, bet kiekviena šalis gali padaryti daugiau: tarkim, kriminalizuoti daugiau smurto rūšių, numatyti efektyvesnį pagalbos suteikimą. Man svarbu, kad Lietuva nenueitų lengvuoju keliu. Tačiau tai priklauso nuo politinės valios ir pasipriešinimo, kaip tai vertins skirtingų institucijų specialistai.
Internetinis priekabiavimas, asociatyvi pexels.com nuotr.
Lietuvoje neseniai buvo labai daug kalbama apie išprievartavimo narkotikus, apie tai, kaip jie sparčiai ir plačiai plinta. Taip, tai labai didelė problema. Jeigu žmogus išgyvena tokią patirtį ir nesulaukia pagalbos, tai trauma lieka ilgam. Veikia nacionalinis informacijos apie seksualinį smurtą centras „Prabilk“. Pastebėjome, kad kur kas dažniau skambina žmonės, seksualinį smurtą ar (ir) prievartą patyrę kažkada ankstesniame gyvenimo etape – paauglystėje, jaunystėje, prieš dešimt, dvidešimt metų. Tačiau visą tą laiką jie toliau gyvena su ta trauma, kuri be pagalbos nepranyksta.
Kibernetinis smurtas, ko gero, menkiausiai teisės aktais Lietuvoje apibrėžta sritis. Koks, jūsų vertinimu, šios problemos mastas šalyje?
Kol kas nėra daug tyrimų apie kibernetinio smurto apimtį. Tačiau, kaip jau minėjau, socialinėje erdvėje gausu neapykantos kalbos, patyčių, įžeidinėjimų ir net persekiojimo. Prisimenu vieną pavyzdį, kai į Moterų informacijos centrą kreipėsi vienos įmonės atstovai dėl to, kad vieną iš darbuotojų persekiojo buvęs partneris. Kuris persekiojo ne vien savo buvusią draugę, bet ir jos bendradarbius, siųsdavo jiems elektroninius laiškus, grasino. Daugelis nežino, ką tokiais atvejais daryti, kaip elgtis, kur kreiptis pagalbos. Todėl šis pavyzdys yra įkvepiantis, nes labai svarbu smurto atvejais nebūti tyliu stebėtoju, o aktyviai palaikyti smurtą patyrusius.
Jurgita Pečiūrienė, 15min.lt nuotr.
Su kokiais iššūkiais susiduria žmonės, nukentėję nuo tokio smurto Lietuvoje?
Žinome kaip atpažinti fizinį smurtą, bet psichologinį, ekonominį ir kibernetinį daug sudėtingiau. Moterų informacijos centras rengė 19-24 metų amžiaus jaunimo apklausą apie smurtą romantiniuose santykiuose ir klausė, ar jie dalijasi savo intymiomis nuotraukomis ir įrašais. Taip pat domėjomės, ar jie žino ir supranta, kad, kai poros išsiskiria, kerštaujant tokios nuotraukos ir įrašai gali būti paviešinti. Tačiau apie tokį pavojų jaunimas nepagalvoja. Tikiu, kad mūsų aptariama direktyvos įgyvendinimas užtikrins ir smurto prevenciją.
Kalbant apie iššūkius, tai už kibernetinį smurtą Lietuvoje baudžiamoji atsakomybė kol kas negresia. O ir profesionali pagalba ir informacija, kaip elgtis kibernetinio smurto atvejais, yra minimali ir sunkiai prieinama.
Patyčios internete, asociatyvi shutterstock nuotr.
ES direktyva – reikšmingas žingsnis kovai su smurtu prieš moteris ir smurtu artimoje aplinkoje mažinti. Vis dėlto tarptautinėje erdvėje direktyva laikoma silpnesne už Stambulo konvenciją. Ar sutiktumėte su tokia nuomone?
Direktyva sutelkta į seksualinį ir kibernetinį smurtą, o Stambulo konvencija skirta visų rūšių smurto mažinimui. Konvencijoje taip pat stipriai akcentuojama prevencija, stereotipų mažinimas, nuostatų keitimas, būtent tai, kas labai dažnai sudaro sąlygas smurtui plisti.
Turime direktyvą, po truputį keičiame įstatymus. Ar to pakanka, norint sumažinti smurto artimoje aplinkoje, prieš moteris nukreipto smurto mastą?
Vis dėlto aš esu ir už Stambulo konvencijos ratifikavimą, nes, kaip minėjau, ji numato labai daug priemonių prevencijos, pagalbos smurtą patyrusiems asmenims srityse. Įstatymai yra būtini, bet, kai aplinka, nuostatos tavęs nepalaiko, neskatina kreiptis pagalbos, kai iš viso nežinai, kur jos kreiptis – tai užkerta kelius pokyčiams. Būtina keisti savo nuostatas, nes ir specialistai leidžia sau lepteli – ką, negi negali pakentėti, kodėl reikėjo taip rengtis? Reikia nepamiršti, kad vaikai perima matomą elgesį.
Stambulo konvencijai skirtos palaikymo akcijos akimirka, Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr.
Norėčiau, kad nebūtume abejingi, nenusisuktume, neužsikištume ausų. Prisimenu, kai buvo sprendžiama dėl vaiko teisių įstatymo priėmimo, kiek buvo isterijos, kad bus nepagrįstai atiminėjami vaikai, kiti nuogąstavo, jog nebegalės pliaukštelėti per užpakalį. Tačiau visuomenės nuostatos tuo klausimu pasikeitė ir per labai trumpą laiką. Suprantame, kad negalima naudoti smurto prieš vaikus, tačiau vis dar manome kad vyras gali trenkti savo partnerei.
Ar turite vilties, kad Stambulo konvencija Lietuvoje dar bus ratifikuota?
Tose šalyse, kurios neratifikavo konvencijos, arba tai padarė visai neseniai, buvo skleidžiamas melas, kad bus pakeistos lytys, bus griaunamos šeimos. Žinoma, tai absurdas. Ar šeima, kurioje smurtaujama nėra sugriauta smurtautojo? Ratifikavimas geriausiai išsklaido dezinformaciją ir žmonės pamato, kad buvo apgaudinėjami. Be to, konvencija įpareigoja šalis reguliariai atsiskaityti, kaip įgyvendinamos jos nuostatos, ir nepriklausoma ekspertų grupė pateikia tik tai šaliai skirtas rekomendacijas, ką reikėtų tobulinti.
Palaikymo akcija Stambulo konvencijai, Ieva Leiniša, LETA nuotr.
Verta atkreipti dėmesį į Latvijos pavyzdį, kuri šiuo metu yra paskutinė ratifikavusi konvenciją. Lūžis įvyko dėl dviejų aplinkybių. Pirma, Latvijoje sutuoktinis nužudė moterį: istorija sulaukė labai didelio atgarsio visuomenėje ir šalies žiniasklaidoje, nes nužudytoji daugelį kartų kreipėsi pagalbos į teisėsaugą, nepaisant to, jos gyvybė apsaugota nebuvo. Kitas dalykas – pasikeitė vyriausybė ir, kai dabartinė premjerė užėmė postą, vienas iš koalicijos susitarimų buvo būtent Stambulo konvencijos ratifikavimas. Tai padaryta pačioje vyriausybės veiklos pradžioje. Tad turime du dalykus: visuomenėje labai surezonavo tai, kad nebuvo tinkamai padėta ilgalaikį smurtą patiriančiai moteriai, kas baigėsi jos nužudymu, o kitas – politinės valios pademonstravimas. Ar kas nors girdėjote, kad Latvijoje atsirado daug lyčių ir griaunamos šeimos? Aš ne.
