Žmogaus teisių stebėjimo institutas pristato analitinę studiją „Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija Lietuvoje: iššūkiai, perspektyvos ir reikšmė strateginiam bylinėjimuisi“.
Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija, teisinę galią įgijusi dar 2009 m., yra išties stiprus instrumentas, apjungęs ne tik pagrindines pilietines, politines, ekonomines ir socialines teises, kurios anksčiau buvo fragmentiškai įtvirtintos Europos žmogaus teisių konvencijoje, bet ir įtraukęs progresyvias teises, tokias kaip teisė į duomenų apsaugą ar aplinkos apsaugą.
Nepaisant to, kad Chartija suteikia papildomas teisinės gynybos galimybes tiek nacionaliniu, tiek Europos lygmeniu bei turi daug potencialo, Lietuvoje ją naudojame dar nepakankamai. Daug praktikuojančių teisininkų, o taip pat ir pilietinės visuomenės organizacijų atstovų vis dar neturi pakankamai žinių apie Chartijos galimybes ar laiko ją tik „papildoma“ teise, todėl šiuo metu šis svarbus dokumentas dažnai lieka bylinėjimosi, tame tarpe ir strateginio, paraštėse.
Dėl šių priežasčių buvo atlikta Lietuvos teisinės praktikos taikant Chartiją analitinė studija, siekiant nustatyti pavyzdžius, kokiomis aplinkybėmis Chartija buvo taikyta, taip pat atskleisti jos strateginio taikymo spragas bei perspektyvas. Atliekant tyrimą, buvo pasirinktas 2020-2024 metų laikotarpis, kuris laikytas reprezentatyviu laikotarpiu, apimančiu tiek globalias, tiek regionines problemas, tokias kaip pasaulinė COVID-19 pandemija bei migracijos krizė, dėl kurių atitinkamai buvo iškelta nemažai su žmogaus teisėmis susijusių bylų. Tyrimas atskleidė, jog Chartija šiuo laikotarpiu buvo taikyta mažiau nei 1 proc. visų nagrinėtų bylų. Toks ypatingai mažas taikymo procentas signalizuoja galimas Chartijos taikymo spragas, ką rodo ir konkrečių sričių pavyzdžiai: migracijos srityje aptariamu laikotarpiu Chartija buvo taikoma tik 3 proc. atvejų, sprendžiant klausimus dėl galimos diskriminacijos – 5 proc.
Šioje studijoje išsamiai analizuojama Chartijos nuostatų taikymo praktika, aptariant, kodėl jos potencialas nėra pilnai išnaudojamas, ir kokie iššūkiai kyla ją taikant. Taip pat pateikiamos rekomendacijos, kaip teisininkai ir pilietinės visuomenės organizacijos galėtų aktyviau remtis Chartija strateginio bylinėjimosi kontekste, siekiant užtikrinti, kad šis būtų veiksmingesnis, o Chartija labiau integruota į žmogaus teisių apsaugą.
Maloniai kviečiame susipažinti su atlikta analitine studija.
