Viešojoje erdvėje padaugėjus neigiamų pasisakymų apie rusakalbius bei aptarnavimą rusų kalba valstybinėse įstaigose, Seimo kontrolierė dr. Erika Leonaitė ragina peržiūrėti tautinių mažumų ir užsieniečių integracijos planus.
Praėjusių metų gyventojų surašymo duomenimis, tautinės mažumos sudarė apie 15 proc. visų Lietuvoje gyvenamąją vietą registravusių asmenų. Didžiausios tautinės mažumos šalyje yra lenkai, kurie sudaro net 6,53 proc. Lietuvos gyventojų, ir rusai (5,02 proc.). 2024 metų žmogaus teisių padėties Lietuvoje stebėsenos ataskaita atskleidė, kad tautinių mažumų situacija Lietuvoje vis dar yra sudėtinga ir tiesiogiai priklauso nuo tarptautinių įvykių.
„Geopolitinė situacija daro labai didelę įtaką tam, ką laikome „gerais“ ir „blogais“ kitataučiais. Per 2021 metų migracijos krizę neapykantos bangos sulaukė Lietuvos sieną su Baltarusija kirtę prieglobsčio prašytojai iš Artimųjų Rytų ir Afrikos valstybių. Rusijai užpuolus Ukrainą, dėmesys nukrypo į rusų tautybės asmenis“, – sako E. Leonaitė.
Kontrolierė atkreipia dėmesį, kad neigiamas visuomenės nusistatymas paliečia ir Lietuvoje gyvenančius rusų tautinės mažumos atstovus, ir daugumą teisėtai į šalį atvykusių asmenų: „Pastaruoju metu stebime nerimą keliantį nepakantumą rusakalbiams apskritai, įskaitant Baltarusijos ir Ukrainos piliečius, kurie sudaro didžiąją dalį Lietuvoje gyvenančių užsieniečių. Pastarieji čia gyvena kaip prieglobsčio gavėjai arba darbo migrantai. Beje, nors labai gajus įsivaizdavimas, kad į Lietuvą atvykstančių užsieniečių skaičius nuolat auga, praėjusiais metais pirmą kartą per 13 metų iš Lietuvos išvyko daugiau užsieniečių nei atvyko.“
Tautinė įvairovė visada buvo Lietuvos visuomenės bruožas, tačiau, E. Leonaitės teigimu, svarbu daugiau investuoti į tautinių mažumų ir migrantų integraciją – valstybinės kalbos mokėjimas yra vienas iš svarbiausių sėkmingos integracijos aspektų, bet Lietuvoje jam nėra skiriama pakankamai dėmesio. Remiantis ataskaitos duomenimis, tautinių mažumų mokyklų abiturientai lietuvių kalbos valstybinį brandos egzaminą 2024 m. išlaikė vidutiniškai 25 proc. prasčiau (rezultatų vidurkis – 39,1 balo) nei visi egzaminą laikę mokiniai (52,2 balo). Kitų egzaminų rezultatai beveik nesiskyrė.
Tuo tarpu migrantų ir prieglobsčio prašytojų galimybės mokytis lietuvių kalbos, ypač aukštesniu lygiu, lieka ribotos. Nors nuo 2026 m. visi tiesiogiai su klientais dirbantys asmenys privalės mokėti ir vartoti lietuvių kalbą, prieglobsčio gavėjams skirtų lietuvių kalbos kursų nepakanka, kad būtų pasiruošta savarankiškam gyvenimui. Užimtumo tarnybos finansuojama programa taip pat yra prieinama ne visiems – atrankų metu prioritetas suteikiamas trišalę darbo sutartį sudariusiems užsienio šalių piliečiams. Tiesa, lietuvių kalbos užsieniečiai gali mokytis nevyriausybinių organizacijų rengiamose įžanginiuose kursuose, bet vietų skaičius tokiose programose yra ribotas, o norint po kursų toliau gerinti lietuvių kalbos įgūdžius, lieka tik mokamos paslaugos.
Anot E. Leonaitės, norint, kad Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai galėtų sklandžiau įsilieti į darbo rinką, teikti paslaugas lietuvių kalba ir patys jomis naudotis, būtina sudaryti visas mokymosi galimybes.
Erika Leonaitė, Seimo kanceliarijos nuotr, autorė Olga Posaškova
„Prieglobsčio gavėjai, darbo migrantai bei Lietuvoje studijuojantys užsieniečiai gali arba visiškai nemokėti lietuvių kalbos, arba nemokėti jos pakankamai gerai sudėtingesniems klausimams išspręsti. Kai kuriems rusų kalba yra vienintelė įvaldyta užsienio kalba, tad kol kas dar negalime tikėtis, kad visi į Lietuvą atvykę užsieniečiai kalbės lietuviškai. Tokiomis aplinkybėmis, jei valstybinės įstaigos turi galimybę aptarnauti klientus užsienio kalbomis, pavyzdžiui, anglų, lenkų, rusų, ir tai daro, tai yra sveikintina. Na, o lūkestis, kad žmonės net kalbėdami tarpusavyje viešose vietose nevartos rusų kalbos, yra visiškai nepagrįstas“, – sako kontrolierė.
