Prieš metus įsigaliojusios „skolų atostogos“ kol kas sunkiai skinasi kelią skolų valdymo praktikoje. Per metus jomis pasinaudojo vos 460 skolininkų – tai tik 0,2 proc. nuo visų skolas turinčių asmenų. Pagrindinė to priežastis – mažas žinomumas, nepakankamas finansinis raštingumas. Tikimasi, kad įsiskolinimų bei skolų valdymo problemas bent iš dalies padės spręsti skolų konsultantai. Pastarieji turėjo pradėti darbą nuo kitų metų, tačiau 2026-2028 metų biudžete finansavimo šiai paslaugai teikti kol kas nenumatyta.
„Skolų atostogos“ sumanytos, siekiant į darbo rinką sugrąžinti ilgalaikius bedarbius, vengiančius dirbti oficialiai dėl turimų skolų, suteikti jiems galimybę atsitiesti ir gauti pagalbą. Tačiau kol kas matome, kad ši galimybė labai lėtai skinasi kelią – per metus iš kiek daugiau nei 200 tūkst. skolininkų, „skolų atostogomis“ pasinaudojo vos 460 asmenys, tai tik 0,2 proc. skolininkų. Antra vertus, gera žinia ta, kad didžioji dauguma pasinaudojusių „skolų atostogomis“ nepriklausomai nuo skolos tipo – pradeda dirbti ir lieka darbo rinkoje net ir joms pasibaigus“, – pirmuosius „skolų atostogų“ metus apibendrina Aistė Adomavičienė, Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė.
Aistė Adomavičienė, asmennio archyvo nuotr.
Tinklui priklausančios organizacijos dirba su skurdą patiriančiais žmonėmis. Šioje grupėje esantys skolininkai, A. Adomavičienės teigimu, „skolų atostogomis“ nesinaudoja, nes nežino apie tokią galimybę, taip pat ir dėl finansinio raštingumo stokos.
Tuščia piniginė, pixabay.com nuotr.
„Šiems žmonėms trūksta žinių apie finansų ir skolų valdymą. Šiuo metu visoje Lietuvoje turime vos keletą specialistų, kurie savarankiškai per kurį laiką įgijo žinių, praktikos ir šiuo metu teikia konsultacijas dėl skolų valdymo. Atsižvelgiant į didžiulį tokių paslaugų poreikį konsultacijos dėl skolų valdymo buvo įtrauktos į socialinių paslaugų katalogą, nuo kitų metų turėtų būti pradėti ruošti specialistai, o nuo 2027-ųjų jie turėtų pradėti dirbti. Deja, šiuo metu 2026–2028 metų biudžete tam nenumatyta lėšų“, – aiškina A. Adomavičienė.
„Skolų atostogomis“ gali pasinaudoti Užimtumo tarnyboje registruoti skolų turintys žmonės, kurie nedirbo bent pusę metų ir įsidarbino. Jomis galima pasinaudoti ne daugiau kaip 2 kartus per 5 metus.
Darbuotojai iškrauna dėžes, asociatyvi Tima’s Miroshnichenko nuotr.
Kita problema, apsunkinanti mažų skolų grąžinimą – neproporcingai didelis antstolių atlygis, neretai viršijantis skolos dydį. Šių metų lapkričio mėnesio duomenimis, skolos iki 1 000 eurų sudarė apie 1,8 mlrd. eurų, iš jų bendra skolos suma sudarė beveik 0,6 mlrd. eurų, o atlygis antstoliams dukart didesnę – net 1,26 mlrd. eurų. Tuo tarpu didesnių skolų atveju, antstolių atlygis tesudarė 4–14 proc. nuo visų skolų.
Viena dažniausiai įvardijamų problemų, esą skolininkai vengia dirbti oficialiai. Tačiau yra ir kita pusė – darbdaviai vengia įdarbinti skolininkus, ypač, jei jie skolų turi daug. Šiuo metu, jei įdarbinamas daug skolų turintis žmogus, darbdavys įpareigotas pats pervesti skirtingiems antstoliams išskaičiuotą sumą. Taigi papildoma administracinė našta tenka darbdaviui.
„Raginame ieškoti sprendimų, kad darbdavys galėtų pervesti į vieną sąskaitą arba nuo žmogaus sąskaitos automatiškai būtų nuskaitoma tam tikra suma. Mes nesakome, kad skolų nereikia grąžinti, tačiau kalbame apie tai, kad sistema turi būti aiški, suprantama ir žmogiška, skolininkai turėtų motyvacijos dirbti, o darbdaviai – juos įdarbinti“, – tvirtina Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė.
Aistė Adomavičienė, Bertos Tilmantaitės nuotr.
Tinklas šį ir kitus siūlymus pateikė Teisingumo ministerijai ir tęsia diskusijas dėl skolų sistemos tobulinimo. Siekiama, kad ji būtų būti aiškesnė ir labiau prieinama skolininkui.
