16 metų asmens dokumento neturėjusiam vyrui turėjo būti išduotas lietuviškas pasas

Seimo kontrolierės nustatė, kad 32 metų vyrui, nuo 16-os negalėjusiam gauti asmens tapatybės dokumentų, Migracijos departamentas nepagrįstai atsisakė išduoti lietuvišką pasą. Departamento reikalavimą įrodyti niekada nepažinoto tėvo kilmę jos įvardijo kaip perteklinį ir neįgyvendinamą, o Visagino civilinės metrikacijos skyriaus sprendimą dėl gimimo akto įrašo apie Lietuvos pilietybę naikinimo – kaip nepagrįstą.

Pareikalavo surasti niekada nepažinotą tėvą

Skunde Seimo kontrolierėms pareiškėjas nurodė, kad kreipėsi į Migracijos departamentą, prašydamas išduoti pasą ir asmens tapatybės kortelę. Kartu jis pateikė sprendimą dėl tėvų santuokos nutraukimo ir 1994 m. civilinės metrikacijos skyriaus išduotą gimimo akto išrašą. Šiame dokumente motina ir tėvas buvo įvardyti kaip asmenys be pilietybės, o pareiškėjas – kaip Lietuvos Respublikos pilietis. Visuose paaiškinimuose vyras kartojo, kad tėvas paliko šeimą iki jam gimstant, jis niekada jo nepažinojo ir nežino, kur tėvas yra ar buvo.

Migracijos departamentas netenkino pareiškėjo prašymo išduoti asmens tapatybės dokumentus, teigdamas, kad jis nėra Lietuvos Respublikos pilietis. Pagal tuo metu galiojusius įstatymus, t. y. prieš 32 metus, Lietuvos pilietybę gimstant buvo galima įgyti, be kita ko, kai abu tėvai yra asmenys be pilietybės ir nuolat gyvena Lietuvoje. Anot departamento, pareiškėjo gimimo metu (1994 m.) jo tėvas galėjo būti Ukrainos pilietis, todėl sąlygos pilietybei įgyti galimai nebuvo įvykdytos.

Erika Leonaitė, Luko Kodžio nuotr.

Pareiškėjas Migracijos departamento sprendimą neišduoti asmens tapatybės dokumentų apskundė Regionų administraciniam teismui, kuris šį sprendimą panaikino ir įpareigojo pareiškėjo prašymą nagrinėti iš naujo. Nagrinėdamas prašymą iš naujo, Migracijos departamentas nurodė Visagino civilinės metrikacijos skyriui pareiškėjo gimimo akte panaikinti įrašą apie Lietuvos pilietybę. Tuo pat metu raštu informavo pareiškėją, kad prašymo nagrinėjimas sustabdomas, ir pareikalavo per mėnesį laiko pateikti dokumentus, patvirtinančius tėvo nuolatinę gyvenamąją vietą ir Ukrainos pilietybės įgijimo datą. Per nustatytą terminą nepateikus dokumentų, prašymo nagrinėjimas buvo nutrauktas.

Valstybės institucijų veiklą tirianti Seimo kontrolierė dr. Erika Leonaitė konstatavo, kad Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, veikė biurokratiškai.

„Tyrimo metu paaiškėjo, kad Migracijos departamentas ir pats kreipėsi į Ukrainos ambasadą prašydamas informacijos apie pareiškėjo tėvą, tačiau ambasada duomenų nepateikė. Tad, jei to padaryti nepavyko institucijai, turinčiai daugiau galimybių, kaip tokią informaciją reikėtų gauti pareiškėjui, kurio šeima apie tėvą nieko negirdėjo daugiau nei tris dešimtmečius? Toks reikalavimas ne tik neįmanomas pareiškėjui įgyvendinti, bet ir perteklinis, atsižvelgiant į tai, kad jo gimimo akto įraše pateiktus duomenis teismas įvertino kaip turinčius didelę įrodomąją galią“, – sako E. Leonaitė.

Sukritikavo Visagino civilinės metrikacijos skyriaus veiksmus

Migracijos departamentui kreipusis į Visagino civilinės metrikacijos skyrių su prašymu pakeisti informaciją pareiškėjo byloje, gimimo akte įrašas apie Lietuvos pilietybę buvo išbrauktas. Pareiškėjas skundėsi, kad apie tai sužinojo tik tada, kai sprendimas koreguoti jo duomenis jau buvo priimtas, todėl negalėjo pasinaudoti teise ginti savo interesus. Jis taip pat nesulaukė paaiškinimo, kokiais duomenimis ir aplinkybėmis remtasi priimant sprendimą keisti duomenis.

Jolita Miliuvienė, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos nuotr.

Seimo kontrolierė dr. Jolita Miliuvienė, nagrinėjanti skundus dėl savivaldybių institucijų veiklos, pripažino, kad Visagino civilinės metrikacijos skyriaus sprendimas buvo nepagrįstas. Jos teigimu, gimimo akto įrašo pakeitimas neigiamai paveikė pareiškėjo teisinę padėtį, todėl prieš priimant tokį sprendimą turėjo būti išklausyta ir pareiškėjo pozicija. Be to, konstatuota, kad sprendimas naikinti įrašą gimimo akte, kuris buvo vieninteliu oficialiu dokumentu, įrodančiu jo pilietybę, priimtas nesant aiškaus teisinio pagrindo – tik Migracijos departamento nurodymu ir niekaip nepagrindus, kad anksčiau padarytas įrašas buvo klaidingas ir jį reikėtų taisyti.

Atlikus tyrimą Migracijos departamentui rekomenduota nagrinėjant prašymus reikalauti tik tų dokumentų, kurių pats departamentas negali gauti, ir jų prašyti tik objektyviai įvertinus, ar asmuo galės juos pateikti. Panašias situacijas, kai dėl objektyvių priežasčių dokumentų pateikimas neįmanomas, rekomenduota spręsti pareiškėjo, kaip silpnesnės šalies, naudai. Visagino savivaldybės merui rekomenduota užtikrinti, kad klausimas dėl įrašo pareiškėjo gimimo įraše taisymo būtų išnagrinėtas iš naujo.