Norvegijos antitasistinis centras – nevyriausybinė organizacija, įsikūrusi bemaž prieš 40 metų. Organizacijos pagrindinis uždavinys yra kova su rasizmu ir diskriminacija, o vizija – kultūrinė įvairovė bei socialinė lygybė visuomenėje. Centras seka ir bando užkirsti kelią rasizmo apraiškoms internetinėje erdvėje, telkia etninėms ir religinėms bendruomenėms priklausančius Norvegijos piliečius, siūlo jiems pagalbą įsiliejant į visuomenę bei drąsiai kritikuoja valstybės politiką. Apie Centro veiklą kalbamės su Norvegijos Antirasistinio centro direktoriaus pavaduotoju komunikacijai Ervinu Kohnu.
Kritika valdžiai – įprasta ir sveikintina
Kuomet Lietuvoje nevyriausybinės organizacijos finansinės paramos iš valstybės nesitiki, ši Norvegijos žmogaus teisių nevyriausybinė organizacija, kaip ir dauguma ar net visos šios šalies NVO, gyvuoja iš valstybės biudžeto lėšų paramos. Organizacija turi tik turi kelis privačius rėmėjus.
Nepaisant to, kad gauna valstybės paramą, organizacija nevengia kritikuoti valdžios institucijų. E. Kohno teigimu, kritikavimas nesukelia nepatogumų, mat tai šalies sistemoje laikoma tiesiog norma.
,,Norvegijos vyriausybei reikia nevyriausybinių, pilietinių organizacijų. Valstybė nori pilietiškos visuomenės, tokia jų politika“, – įsitikinęs pašnekovas.
Kovoja prieš ekstremistus
Norvegijos Antirasistinis centras sistemingai tiria ir analizuoja informaciją apie neapykantos kurstymo atvejus internete: tam yra paskirta visą darbo dieną dirbanti komanda, kovojanti prieš radikaliosios dešinės ekstremistus. Pašnekovo teigimu, įprasta manyti, jog radikalai yra būtent musulmonai, tačiau tai netiesa. Dažnai Norvegijoje tai būna ne musulmonai ar kitoms bendruomenėms priklausiantys asmenys ar judėjimai, o būtent norvegai.
Centras, remdamasis Norvegijos baudžiamojo kodekso 135a straipsniu, jau apskundė dvejus radikalų internetinius tinklapius dėl netinkamos informacijos platinimo teisėsaugos institucijoms.
,,Mūsų iniciatyva tie 2 internetiniai tinklapiai buvo uždaryti, keletas tinklapių šiuo metu yra tiriami policijos. Iš dalies mūsų iniciatyvos dėka Oslo policijos departamentas įsteigė specialų dalinį tiriantį neapykantos nusikaltimus“, – pasakojo direktoriaus pavaduotojas.
Organizacijos darbuotojas neslepia: tenka pastebėti ir abejingumo apraiškas, žmones sunku įtraukti į kovą prieš dešiniųjų vykdomą ekstremizmą. Kasmet Centro rengiamas konferencijas apie radikaliųjų dešiniųjų ekstremizmą yra aplankę mažiau nei 200 žmonių.
„Nuo 2011-ųjų liepos 22 d. iki dabar vyriausybė nė karto nefinansavo visą darbo dieną veikiančių tarnybų, kurios koncentruotųsi į ekstremizmo tyrinėjimą.
„Kiti iššūkiai, kurie sutampa ir su Lietuvoje sutinkamais yra dažnai vykstantys debatai apie santykį tarp neapykantos kalbos ir laisvos nuomonės raiškos.“ – sakė E. Kohnas. Taip pat Centro atstovas pabrėžė, kad nuolat vyksta ir kasdienė kova prieš rasizmą bei antisemitizmą.
Atlieka socialinius tyrimus
Organizacijos skyriuje Jobb X multikultūrinis jaunimas mokomas įsidarbinimo subtilybių. Pastebima, kad Norvegijoje jauni žmonės vis dar susiduria su diskriminacija atrankos į darbo vietą metu.
,,Atlikome paprastą eksperimentą: siuntėme panašius darbo prašymus tam pačiam darbdaviui: vienas pasirašytas esą norvego vardu, kitas – musulmono. Paaiškėjo, kad 25% didesnė tikimybė būti pakviestam į darbo pokalbį prisistatant norvego vardu“, – apie tyrimą pasakojo E. Kohn.
Pašnekovo pasiteiravus, kaip, jo manymu, pasikeitė visuomenės požiūris į įvairialypę Norvegiją, jo teigimu tyrimai rodo, jog žmonės palankiau žiūri į imigrantus: ,,Kai žmonės ima geriau juos pažinti, nustoja vadovautis iš anksto susidaryta nepalankia nuomone.“ – teigė pašnekovas. „Kita vertus, visuomenėje galime įžvelgti ir daugiau poliarizacijos: skaičius tų, kurie yra netgi nuožmiai nusiteikę prieš – augo.“
Norvegijos Antirasistiniame centre dirba žmonės, priklausantys skirtingoms politinėms partijoms, išpažįstantys skirtingas religijas. Paklausus, ar tai – atsitiktinumas ar Centre yra numatytos tam tikros kvotos įvairovės išlaikymui, pašnekovas pasakoja, kad ir taip, ir ne: „Tikrai siekiame pliuralistinio, nehomogeniško personalo. Kita vertus, tai, kad Norvegijos žydas, kreipėsi dėl darbo vietos būtent į mus, buvo tik sutapimas“, – teigė žmogaus teisių gynėjas. Pašnekovas taip pat džiaugiasi, kad tokio įvairialypio personalo buvimas niekada nėra sukėlęs susipriešinimo, nesutarimų tarp darbuotojų.
Kokius reikalavimus turi atitikti žmogus, norintis prisidėti prie Antirasistinio centro veiklos? „Svarbiausia yra gebėti susitvarkyti su išankstinėmis nuostatomis“, – šypsosi Centro atstovas. ,,Darbui jaunimo skyriuose ieškome atsakingų jaunų žmonių, turinčių „žmogiškųjų įgūdžių“, t.y. kuriems nesvetimas žmoniškumas, galimybė būti pavyzdžiu kitiems“, – vardino E. Kohn.
Džiaugiasi įvairove
Vienas iš Centro itin pasiteisinusių veiklų yra skyrius Agenda X, t.y. veiklumo centras, skirtas įvairiataučiam jaunimui. Skyriuje lankosi daugybė jaunimo, užsiimančio centre pasirinkta veikla. Taip pat vienija masę visuomenės grupių, kurių skirtumai pasireiškia per religiją, kalbą, istoriją ar net aprangos stilių. Skyriaus veikloje esama kurdų, musulmonų, pakistaniečių, marokiečių, Norvegijos afrikiečių, krikščionių, Lotynų amerikiečių, daugumai priklausančių norvegų.
Novegijos Antirasistinis centras savo veikloje bendradarbiauja su žmogaus teisių, LGBT organizacijomis, ekspertų grupėmis, žydų bendruomene ir pabėgėlių organizacijomis.
