Nobelio taikos premija šiemet paskirta Tuniso nacionalinio dialogo ketvertui. Jį sudarančios organizacijos įvertintos už indėlį į pliuralistinės demokratijos plėtrą. Tuo metu, kai šalis buvo ant pilietinio karo slenksčio, jos pateikė taikią politinę alternatyvą.
2010–2011 m. Tunise kilęs Arabų pavasaris netruko išplisti į kitas Šiaurės Afrikos ir Vidurio Rytų valstybes. Daugumoje šių šalių kova už demokratiją baigėsi nesėkmingai, tačiau Tunise įvyko transformacija, paremta pilietinės visuomenės reikalavimais įtvirtinti pagrindines žmogaus teises.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentas Kęstutis Kazimieras Girnius Norvegijos Nobelio komiteto sprendimą vadina netikėtu, tačiau svarbiu ir pelnytu. Anot jo, Tunisas yra pakeliui į demokratiją, sėkmingai kuria pilietinę visuomenę.
„Būtų puiku, jei po tokio įvertinimo kitos šalys pasektų Tuniso pavyzdžiu, tačiau tokia tikimybė labai maža. Egipte grįžo diktatorius, Sirijoje konfliktai tęsiasi labai ilgai. Religinis pilietinis karas tarp šiitų ir sunitų regiono valstybėse pernelyg įsiliepsnojęs“, – mano docentas.
Nacionalinio dialogo ketvertą sudaro keturios organizacijos: Generalinė Tuniso darbo sąjunga, Tuniso pramonės, prekybos ir amatų konfederacija, Tuniso žmogaus teisių lyga ir Tuniso teisininkų sąjunga. Šie susivienijimai atstovauja skirtingiems visuomenės sektoriams ir gina tokias vertybes kaip galimybė dirbti, socialinis aprūpinimas, įstatymo viršenybė ir žmogaus teisės.
Šis tekstas publikuotas Vilniaus universiteto naujienų portale.
