Abortai ir jų draudimas yra visuomenės skaudulys, kurį pajudinus, tarsi feniksai iš pelenų iškyla įvairūs mitai, išankstinės nuomonės, nesusikalbėjimai ar kaltinimai. Dažnai tai virsta tūkstantinėmis protesto akcijomis, kai reikalaujama ne tik laisvės spręsti, kaip elgtis su savo kūnu, bet ir valstybės pagarbos, tikėjimo, kad žmonės patys gali priimti svarbius ir skausmingus sprendimus.
Būtent tokią situaciją prieš kelias savaites galėjome stebėti kaimyninėje Lenkijoje. Šalis, kurioje abortai yra uždrausti, užsimojo dar labiau sugriežtinti draudimus: norima, kad abortai būtų draudžiami net tais atvejais, kai moters gyvybei kyla pavojus, moteris išgyveno išprievartavimą ar incestą. Tiesa, šie abortų draudimo planai kol kas yra tik teoriniai. Visgi, Lenkijos Katalikų bažnyčia kartu su jiems prijaučiančiomis visuomeninėmis organizacijomis ir kai kuriais politikais siekia, kad planai virstų realybe.
Jei bus pasiekta, kad radikalūs abortų draudimai bus patvirtinti, nelegalūs taps ne tik abortai, bet ir skubioji kontracepcija. Lenkijos piliečiai, protestuojantys prieš visišką abortų uždraudimą, bijo, kad šalies ministrės pirmininkės Beatos Szydlo remiami abortų priešininkai parlamente gali pasiekti pergalę ir abortai bus visiškai uždrausti. Jei įsigaliotų, naujasis įstatymas būtų griežtas ne tik moterims, kurios priėmė sprendimą darytis nelegalų abortą, bet ir visiems, kurie padėtų tai įgyvendinti: gydytojams, draugams, kurie parūpino vaistų ar bičiuliams, kurie davė patarimą.
Lenkijos parlamente jau suformuota teisėkūros grupė, kuri siekia „prastumti“ kraštutinio abortų draudimo įstatymo svarstymą Seime, tiesa, tam reikia šimto tūkstančių piliečių parašų, bet Lenkija – didelė valstybė, kurioje surinkti tokį parašų skaičių – ne bėda. Prasidėjus debatams dėl visiško abortų uždraudimo, kai kurie radikalesni lenkų politikai leido suprasti, kad išprievartavimas ir kūdikio gimimas po to nėra didelė tragedija.
Radikalius politinius pasisakymus ir bažnyčioje skaitomus raginimus pritarti visiškam abortų uždraudimui kiek sutrikdė didelis lenkų pasipriešinimas. Protestai, vieši pasisakymai bažnyčiose, socialinėse medijose kilęs šurmulys sutrikdė šalies valdžią, kuri, teigiama, nesitikėjo tokio sujudimo.
Kova už ar prieš visišką abortų uždraudimą Lenkijoje dar tik įsisiūbuoja, ir ši kova – itin sena. Senovės graikai ir romėnai, o dar anksčiau – asirai ir babiloniečiai ne tik žinojo apie abortus, bet ir mėgino juos reglamentuoti. Tiesa, anuomet abortų draudimai arba leidimai daugiausia priklausė nuo to, kokio socialinio sluoksnio, luomo moteris norėjo pasidaryti abortą. Senovės romėnai abortą vertino per vyro prizmę – abortas buvo laikomas pažeista vyro teise susilaukti palikuonių, turto bei titulų perėmėjo.
Įsigalėjus krikščionybei abortai imti smerkti, visgi, formalių draudimų nebuvo, bet aukštesniojo sluoksnio moterys buvo stebimos akyliau. Tiesa, anuomet chirurginiai abortai buvo retenybė – daugiausia abortų buvo atliekama sunkiai dirbant, stipriai veržiant pilvą ar geriant įvairius vaistinių ir nuodingų žolių nuovirus. Abortus atlikinėdavo pribuvėjos arba žolininkės, kurios kartais buvo kaltinamos raganystėmis.
Kriminalizuoti abortus imta XIX amžiaus pradžioje, manoma, kad tai susiję su sparčia medicinos ir higienos pažanga, o vėliau – puritonišku karalienės Viktorijos laikų etiketu. 1803 metais Didžiojoje Britanijoje išleistas pirmasis įstatymas formaliai draudžiantis abortus, už ypač vėlyvus ar žiaurius atvejus buvo numatyta mirties bausmė. JAV abortai imti kriminalizuoti 1821 metais, bet tai buvo atskirų valstijų teisėkūros atsakomybė. XIX amžiaus viduryje Niujorke abortai buvo daromi nesislapstant, manoma, kad tuomet 1 iš 4 nėštumų baigdavosi abortu. 1910 visoje JAV teritorijoje abortai buvo uždrausti. Tuo pat metu Prancūzijoje abortai buvo vertinami kitaip – ten buvo manoma, kad abortas – priemonė gimstamumui reguliuoti, todėl tai – priimtina procedūra. Tam pritarė ir medikai, žolininkai, tvirtindami, kad tai – gana saugu ir efektyvu.
XX amžiaus pirmojoje pusėje vis garsiau girdimi moterų balsai, didesnis įsitraukimas į politiką ėmė keisti ir abortų kriminalizavimo situaciją. 1929 metais Didžiojoje Britanijoje abortai imti leisti tuomet, kai moters gyvybei gresia pavojus. Pirmoji valstybė, leidusi abortus atlikti laisvai ir nemokamai buvo Sovietų Rusija. Tiesa, nuo 1936 iki 1955 metų abortai ir čia buvo uždrausti, nes Stalinas norėjo, kad populiacija augtų. Šeštajame dešimtmetyje daugelyje Europos valstybių, taip pat ir JAV, imta kalbėti apie abortų legalizavimą.
Abortų draudimas moterims visuomet bruko nesaugų nelegalaus aborto kelią arba „reprodukcinio turizmo“ variantą. Pusė visų nelegalių abortų šiuo metu atliekama Azijoje.
