Kai buvau paauglė, savo mamai ir močiutei sakydavau – jei pastosiu jauna, atliksiu medikamentinį nėštumo nutraukimą. Turėjau labai daug planų jaunystėje, kurie nebuvo susiję su tapimu mama. Taip pat galvojau, kad kai nuspręsiu būti mama, gimdymo metu man atliks Cezario pjūvio procedūrą. Būnant paauglei man net ne kilo minčių, kad šios dvi procedūros yra stipriai politizuojamos ir neretai ribojamos. Tik suaugusi supratau, kad viskas yra sudėtingiau nei atrodo – gimdymo būdo Lietuvoje moterys pasirinkti negali, o vienintelis nėštumo nutraukimo būdas yra chirurginė intervencija.
Seniai norėjau sudėlioti savo mintis ant lapo būtent apie medikamentinio nėštumo nutraukimo neegzistavimą Lietuvoje. Tačiau pastebiu, kad per kelias paskutines savaites atsirado daugiau diskusijų šia tema – pradėta svarstyti, kodėl moterys Lietuvoje neturi priėjimo prie medikamentinio nėštumo nutraukimo. Tai tapo ypač aštria problema karantino metu, kai dauguma sveikatos paslaugų buvo sustabdytos, o moterys, norinčios atlikti nėštumo nutraukimą, taip sakant, buvo „paliktos ant ledo“. Apribojus procedūros teikimą, tuometinio sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos komentaras, skatinantis persvarstyti sprendimą, tik įrodė, kad nėštumo nutraukimas yra, be abejo, politizuojamas, o moksliniai įrodymai neretai nustumiami į šoną.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijos bei karantinas paskatino svarstyti, kaip nėštumo nutraukimo paslaugą moterims padaryti lengviau prieinamą. Tačiau iniciatyvos imasi organizacijos ir piliečiai, nes iš Sveikatos apsaugos ministerijos – tyla.
Praėjusią savaitę Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacija suorganizavo kreipimąsį į Sveikatos apsaugos ministrą būtent dėl medikamentinio nėštumo nutraukimo įteisinimo. Taip pat rašyti asmeniniai laiškai Sveikatos apsaugos ministerijai. Tokį laišką prieš kelias savaites nusiunčiau ir aš.
Medikamentinio nėštumo nutraukimo procedūros privalumai
Medikamentiniam nėštumo nutraukimui yra reikalingi du vaistai („Mifepristone“ ir „Misoprostol“), kurie yra įtraukti į PSO būtinųjų vaistų sąrašą jau nuo 2005 m. PSO taip pat šį metodą yra pripažinusi saugiu ir efektyviu nėštumo nutraukimo būdu: ankstyviems nėštumams nutraukti yra rekomenduojama būtent tokia procedūra.
Medikamentinis nėštumo nutraukimas taip pat suteikia daugiau privatumo. Moterys šią procedūrą gali atlikti namie, kur jos jaučiasi saugiau ir patogiau. Net jeigu procedūra atliekama gydymo įstaigoje, medikamentinis nėštumo nutraukimas atliekamas be chirurginės intervencijos, todėl nereikalauja didelės gydytojo priežiūros.
Medikamentinio nėštumo nutraukimo įteisinimas leistų sumažinti chirurginių nėštumo nutraukimų skaičių, tad efektyviau būtų naudojami sveikatos sistemos resursai. Taip pat nekiltų kolizicijos tarp moters teisės rinktis ir gydytojų įsitikinimų tais atvejais, kai gydytojai atsisako nutraukti nėštumą, būtent dėl šių priežasčių.
Tad norisi tikėti, kad Lietuvos Vyriausybė užtikrins moters reprodukcines teises ir medikamentinio nėštumo nutraukimo įteisinimas bus svarstomas remiantis mokslu, įrodymais ir atsižvelgiant į kitų šalių pavyzdžius, o ne ideologiniais principais. Tai nėra diskusija apie nėštumo nutraukimo moralinius ar etinius aspektus, tai yra sveikatos priežiūros užtikrinimas moterims šalyje, kurioje nėštumo nutraukimas įteisintas tikrai ne pirmą dešimtmetį.