Vykstant karams, konfliktams, ligų proveržiams, klimato kaitos nelaimėms, žmonių mobilumas ženkliai išaugo, o migracijos ir integracijos temos tapo itin svarbios. Europa dėl savo strateginės padėties ir aukštesnio pragyvenimo lygio yra patrauklus žemynas migruoti. Šiaurinės šalys yra sąrašo viršuje ieškantiems naujų galimybių arba bėgantiems nuo pavojų ir siekiantiems tarptautinės apsaugos.
Dėl savo geografinės padėties Suomija sulaukia įvairių migrantų – nuo pabėgėlių, kertančių sieną su Rusija ar bėgančių nuo karo Ukrainoje, iki specialistų, ieškančių darbo. Šiais kritiniais momentais integracija yra viena iš temų, kuriai Suomija skiria daug dėmesio. Bandant atsakyti į klausimus apie Suomijos integracijos strategijas ir pastarųjų metų tendencijas, buvo konsultuojamasi su Suomijos pabėgėlių taryba.
Dar prieš prasidedant plataus masto karui Ukrainoje 2022 m., suomiai pradėjo nuodugnią Integracijos įstatymo reformą, kuria siekiama atnaujinti daugelį integracijos aspektų. Įstatymu bus stiprinamas migrantų užimtumas, įsidarbinimo įgūdžiai, kalbų mokėjimas ir socialinė įtrauktis. Juo taip pat siekiama skatinti lygybę, sąžiningumą ir teigiamą skirtingų gyventojų grupių bendradarbiavimą. Norima paspartinti ir padidinti migrantų integraciją ir užimtumą, gerinant orientavimo ir konsultavimo galimybes, spartinant paslaugų prieinamumą bei visapusiškiau pasiekiant migrantus ankstyvaisiais jų migracijos proceso etapais ir plėtojant visapusiškas paslaugas. Naujasis įstatymas įsigalios 2025 m. sausio 1 d [1].
Imigrantų integracija į visuomenę taip pat padeda sumažinti pavojų tapti nusikaltimų aukomis ir sumažina pačių imigrantų nusikalstamumo riziką. Atsižvelgdama į tai, Suomija taiko veiksmingą strategiją, kuria siekiama stiprinti bendruomenės vienybę ir per tai mažinti nusikalstamumą [2].
Visuomenės nuomonė
Nors Europos Parlamento rinkimai parodė stiprėjančias prieš migraciją nusiteikusias jėgas, naujienos iš Suomijos ypač džiugino, nes Kairioji Sąjunga laimėjo 17,3 % balsų ir išrinko tris EP narius, kas sukrėtė dabar valdžioje esančią dešiniąją partiją „Tikruosius suomius“. Dabartinė vyriausybė įgyvendino dar anksčiau Suomijoje nematytą plataus masto teisės aktų paketą, kuris žymiai sugriežtino apribojimus dėl įvažiavimo ir gyvenimo šalyje. Suomijos pabėgėlių tarybą mini, kad su vyriausybės pasikeitimu žmonės pradėjo atviriau demonstruoti savo rasistines pažiūras. Pastaruoju metu Suomijoje buvo daug diskusijų apie rasizmą ir rasistinius pareiškimus, kuriuos išreiškia valdžios pozicijose esantys asmenys, ir dalis suomių jaučiasi nepatogiai dėl šių pareiškimų. Todėl kairiųjų pergalė Europos rinkimuose tikriausiai yra dalis reakcijos į nepasitenkinimą dabartine vyriausybe.
Nors Suomijos pastangos integruoti migrantus grindžiamos politika ir programomis, tikrasis sėkmės rodiklis yra pačių migrantų patirtis, kuria sutiko pasidalinti 4 pabėgėliai, į Suomiją atvykę po 2017 metų.
Pabėgėliai teigė, kad nors valstybė teikia pagalbą, ji neapima visų poreikių. Nepaisant šio iššūkio, atvykėliams suteikiami metų trukmės kalbos kursai (suom. valmistava opetus), skirti pasiruošti mokyklai. Viena mergina dalinosi, kad iš 45 mokinių jos klasėje tik ji ir jos draugė sugebėjo pereiti į įprastą vidurinę mokyklą, daugiausia dėl papildomų pastangų ir iniciatyvumo iš šeimos narių. Visi apklaustieji paminėjo, kad teikiama kalbos pagalba nebuvo pakankama.
Pašnekovai atkreipė dėmesį, kad ukrainiečiams buvo taikomos išimtys dėl kalbos reikalavimų, kai jie ieškojo darbo, o kiti pabėgėliai turėjo mokėti suomių kalbą bent B1 lygiu. Buvo minima ir tai, kad bendras leidimo gyventi gavimo procesas ukrainiečiams, bėgantiems nuo karo, buvo greitesnis.
Kalbėdami apie sunkumus, su kuriais susidūrė integruojantis į Suomijos visuomenę, pašnekovai minėjo naujų pažinčių kūrimą ir bendruomenės jausmą. Viena pabėgėlė teigė, kad ilgą laiką vienintelis pažįstamas suomis buvo jos mokytojas. Ji pabrėžė, kad skirtingose Suomijos vietose, ją priėmė įvairiai, tačiau geriausia patirtis buvo tada, kai ji paliko suomių kalbos mokyklą ir perėjo į vidurinę. Nauji klasiokai ir draugai sukūrė saugumo jausmą, buvo pasiruošę padėti, kai jai to reikėjo.
Suomijoje visuomenės nuomonė apie pabėgėlius atrodo įvairi, dažniausiai priklauso nuo miesto ir imigrantų skaičiaus toje vietoje. Dideliuose miestuose, kur daugiau pabėgėlių, žmonės linkę būti svetingesni, o mažesniuose miestuose atvirumo stinga.
Visgi migrantų integracija kelia iššūkių dėl poreikio atsižvelgti į įvairius atvykusių žmonių poreikius. Suomijos ilgametė migracijos patirtis sukūrė labiau išvystytą ir humanišką požiūrį į integraciją, ypač su artėjančiu Integracijos įstatymu, kuris siekia užpildyti paslaugų prieinamumo ir bendrus integracijos proceso trūkumus. Tačiau net ir tokią pažangią politiką plėtojančioje šalyje vis dar trūksta palankesnio žmonių požiūrio į migrantus ir bendruomeniškumo.
Naudota literatūra:
1. “Immigrants as Crime Victims and Offenders in Finland | European Website on Integration.” 2024. Migrant-Integration.ec.europa.eu. March 6, 2024. Nuorodą į šaltinį rasite čia.
2. Ten pat.