Nors žiniasklaida dažnai daugiau dėmesio skiria pabėgėliams, didžioji dalis, t. y. du trečdaliai visų pasaulio migrantų, yra žmonės, migruojantys iš vienos šalies į kitą dėl ekonominių priežasčių [1]. Migrantų darbas sudaro beveik 10 proc. viso pasaulio BVP. Jie skatina ekonomiką per inovacijas, verslumą ir sunkų darbą. Visgi tam labai svarbu yra sėkminga integracija, nes tai lemia, ar pirmos kartos imigrantai galės įsitvirtinti valstybėje ir pilnavertiškai išnaudoti savo potencialą.
Migracijos ekonominiai poveikiai
Esant padidėjusiam migracijos srautui, daugelis Europos šalių iš naujo vertina savo migracijos politiką, siekdamos subalansuoti saugumą ir visuomenės nuogąstavimus. Nepaisant to, dauguma šalių laiko migrantus svarbiu ilgalaikio ekonominio stabilumo veiksniu. Pavyzdžiui, Vokietijoje dėl kvalifikuotų darbuotojų trūkumo šalis kasmet turi pritraukti apie 1,5 milijono imigrantų, kad išlaikytų savo darbo jėgos lygį [2].
Analizės, vertinančios migracijos ekonominį poveikį, daugiausia buvo sutelktos į darbo rinkos ar fiskalinius padarinius. Šie tyrimai paprastai remiasi neoklasikiniais modeliais, kur migrantai vertinami tik kaip darbuotojai ar viešųjų paslaugų vartotojai, sutelkiant dėmesį į vienkartinius šokus ir prisitaikymo laikotarpius, apibrėžiant siaurus poveikius. Šis požiūris nepaiso ar sumenkina kelis platesnius migracijos ekonominius poveikius, ypač tuos, kurie susiję su kvalifikuotais migrantais [3].
Migrantė moteris dirba šiltnamyje, Pasaulio banko/Dominic Chavez nuotr.
Migracija gali paveikti prekybą ir užsienio investicijas tarp priimančiųjų ir kilmės šalių. Migrantai mažina prekybos konfliktus, dalindamiesi savo žiniomis apie tarptautines rinkas, kas padeda geriau suderinti pirkėjų ir pardavėjų interesus. Diasporos tinklai taip pat kuria pasitikėjimą ir užtikrina sutarčių vykdymą. Be to, migrantai kuria prekių iš savo kilmės šalies paklausą, kas turi įtakos prekybai, priklausomai nuo jų bendruomenės dydžio. Kvalifikuoti migrantai yra ypač svarbūs, nes jie siūlo verslo įžvalgas, socialinius ryšius ir profesinius tinklus. Ši parama padeda vietiniams investuotojams tyrinėti galimybes migrantų kilmės rinkose ir padeda tarptautinėms įmonėms valdyti investicijas užsienyje [4].
Migracijos ekonominiai poveikiai Lietuvoje
Pastaraisiais metais Lietuvoje taip pat pastebimai išaugo migracija. Pavyzdžiui, 2021 metais į Lietuvą imigravo 42,5 tūkst. žmonių, o 2022 metais šis skaičius padvigubėjo iki 87,4 tūkst. Dauguma užsieniečių, imigravusių į Lietuvą 2022 metais, buvo Ukrainos piliečiai (65,8 proc.), Baltarusijos piliečiai (22,3 proc.) ir Rusijos piliečiai (3,3 proc.) [5]. Didelė dalis žmonių, atvykstančių į Lietuvą, bėga nuo karo Ukrainoje arba nuo autoritarinių režimų Rusijoje ir Baltarusijoje. Ketvirta pagal dydį užsieniečių diaspora Lietuvoje yra uzbekai, o penkta – tadžikai [6].
Lietuvoje jau kurį laiką jaučiamas kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas. Migrantai užpildo šias spragas ne tik trūkstamų profesijų sąrašuose, bet ir nekvalifikuotose darbo vietose. Darbus, kurių lietuviai nelinkę imtis, tokias kaip pavėžėjimo paslaugas, vis dažniau atlieka užsieniečiai. Dėl geopolitinės situacijos ir spartaus integracijos proceso baltarusiai ir ukrainiečiai dabar sudaro didžiausią migrantų dalį darbo rinkoje, po jų seka žmonės iš tolimų šalių, tokių kaip Uzbekistanas, Kirgizija ir Tadžikija [7].
Toks sprendimas – darbo rinkos trūkumo problemas spręsti pasitelkiant darbuotojus iš užsienio – yra gerai įsitvirtinusi praktika pasaulyje. Tai taip pat palengvina greitą integraciją į naują šalį, kai atvykę migrantai turi aiškų supratimą apie savo darbo perspektyvas. Šis požiūris ypač naudingas Lietuvai, kuri 2023 metų profesijų trūkumo sąraše nustatė įvairius sektorius, kuriuos lengvai galėtų užpildyti migrantai, pvz., pramonės sektoriaus darbuotojai, mašinistai, miško darbuotojai ir tekstilės darbuotojai [8].
Dirbantis imigrantas, asociatyvi nuotr., Pexels
Visgi mąstant apie atvykėlius iš užsienio, darbo teisė neturėtų prarasti svarbos. Darbo vietos, su ilgiausiomis darbo valandomis ir mažiausiais atlyginimas, neturėtų būti dominuojamos tik migrantų, nes tai galėtų leisti darbdaviams išnaudoti padėtį ir palaikyti prastesnes darbo sąlygas. Migrantai ir taip dėl savo pažeidžiamos padėties visuomenėje yra mažiau linkę išsakyti savo rūpesčius ir ieškoti problemų sprendimo.
Ukrainiečių indėlis į Lietuvos rinką pastaraisiais metais yra geriausiai dokumentuotas lyginant su kitomis migrantų grupėmis. Dauguma ukrainiečių dirba gamybos, statybos, transporto ir sandėliavimo, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuose. Nuo karo Ukrainoje pradžios iki 2022 metų pabaigos ukrainiečiai prisidėjo prie Lietuvos nacionalinio biudžeto 40 milijonų eurų [9]. Sėkminga ukrainiečių integracija galėtų tapti pavyzdiniu modeliu ir kitoms migrantų grupėms.
Migracijos ekonominiai poveikiai Vokietijoje
Vokietija yra geras pavyzdys efektyvios migrantų integracijos ir jų ekonominio potencialo išnaudojimo. Istoriškai Vokietija buvo labai atvira migrantams, iš pradžių pritraukianti Rytų europiečius, 2016 metais – Vidurio Rytų gyventojus ir 2022 metais – ukrainiečius. Kiekviena migracijos banga buvo nulemta skirtingų priežasčių, tačiau paprastai buvo vertinama teigiamai (2018 metais apie 60 proc. vietinių vokiečių palaikė tolesnį pabėgėlių priėmimą) [10], ypač atsižvelgiant į Vokietijos mažėjančią populiaciją ir didėjantį kvalifikuotų darbuotojų poreikį [11].
Ekonominiai duomenys rodo, kad Vokietijai pavyko sėkmingai integruoti daugelį naujai atvykusiųjų į darbo rinką. Nuo 2010 metų, šalies nedarbo lygis mažėja ir ši tendencija tęsiasi, nepaisant augančių migrantų srautų. Siekiant toliau spręsti kvalifikuotų darbuotojų poreikį, 2024 metais įsigaliojo naujos taisyklės, palengvinančios galimybes užsieniečiams atvykti į Vokietiją. Pagal naująją galimybių kortelę, grindžiamą taškų sistema, kvalifikuoti darbuotojai iš ES nepriklausančių šalių gali ieškoti darbo Vokietijoje, atsižvelgiant į kvalifikaciją, darbo patirtį, ryšius su Vokietija ir asmeninius veiksnius, pavyzdžiui, amžių [12].
Dirbanti komanda, asociatyvi nuotr., Pexels
Dėl demografinių pokyčių Vokietija vis labiau priklausys nuo imigracijos, siekdama išlaikyti savo kvalifikuotą darbo jėgą ir ekonominį stabilumą. Imigrantai jau dabar atlieka svarbų vaidmenį: 2019 metais beveik kas šeštas kvalifikuotas darbuotojas Vokietijoje buvo gimęs užsienyje, o vienas iš dvidešimties atvyko nuo 2007 metų. Tarp universitetų absolventų, kurių amžius yra nuo 25 iki 34 metų, apie ketvirtadalį sudaro imigrantai. Šie skaičiai pabrėžia augantį imigrantų indėlį į darbo rinką, ir sustiprina požiūrį, kad migrantai turi daug potencialios naudos Europos valstybių ekonomikai stiprinti ir plėtoti [13].
Ateities perspektyvos ir rekomendacijos
Kadangi daugelyje Europos šalių senstančios populiacijos ir toliau mažina vietinę darbo jėgą, kvalifikuotų imigrantų paklausa ir toliau augs. Tokios šalys kaip Vokietija ir Lietuva vis dažniau sieks pritraukti užsienio talentus, kad išlaikytų ekonomikos augimą. Vyriausybės greičiausiai ir toliau tobulins imigracijos politiką, siekdamos pritraukti kvalifikuotus migrantus, subalansuodamos politinius ir socialinius rūpesčius. Šios politikos gali apimti supaprastintas vizų išdavimo procedūras, patobulintą imigrantų integracijos paramą ir tikslingas žmonių pritraukimo pastangas. Išlaikyti kvalifikuotus migrantus taps prioritetu, šalys investuos į palankių gyvenimo ir darbo sąlygų kūrimą, įskaitant kokybišką švietimą, sveikatos priežiūrą ir socialines paslaugas. Sutelkusi dėmesį į šias sritis, Europos valstybės galės geriau išnaudoti migracijos ekonominį potencialą, užtikrindamos tvarų augimą ir stabilumą ateityje.
Naudota literatūra:
1. Exploring migration causes: why people migrate | Topics | European Parliament. (2020, Sausio 7). Topics | European Parliament.
2. Rizvi, O. (2024, February 5). What is the economic impact of migration on Europe? Euronews.
3. Khamidov, E. T. U. (2022). Impact of High-Skilled Migration on the Economy. Laboratorium Wiedzy Artur Borcuch. Volume 29, 102.
4. Ten pat,
5. Tarptautinė migracija – Oficialiosios statistikos portalas. (n.d.).
6. Į Lietuvą atvykstantys užsieniečiai mūsų šalyje užsibūna ilgiau – Migracijos departamentas. (n.d.). Migracijos Departamentas.
7. Mačiulskytė, V. (2024, Liepa 12). Lietuviai šių darbų dirbti nebenori: darbdaviai skundžiasi, kad užsieniečių negali atsivežti daugiau. tv3.lt.
8. Patvirtintas trūkstamų profesijų sąrašas 2023 metams. (2022, Lapkričio 21). Užimtumo Tarnyba.
9. Lietuvoje dirbantys ukrainiečiai pernai sumokėjo 40 mln. eurų mokesčių. (2023, Sausio 25). Lietuvos Respublikos Socialinės Apsaugos Ir Darbo Ministerija.
10. Welle, D. (2018, Rugsėjo 17). Germans upbeat about immigration, study finds. dw.com.
11. Author, B. (2021, Birželio 16). How has Germany’s economy been affected by the recent surge in immigration? – Liberty Street Economics. Liberty Street Economics.
12. Simplifying immigration of skilled workers. (2024, Birželio 5). deutschland.de.
13. Geis-Thöne, W. (2022). The importance of immigration for the Germany economy. IW-Analyse, No. 151.
