Aktualu

Anoniminiai komentatoriai akivaizdžią moterų diskriminaciją įžvelgia retai

Kai ėmiau interviu iš Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (LGKT) teisininkės Laimos Vengalės-Dits, ji pastebėjo, kad vienos diskriminacijos rūšys žiniasklaidos dėmesio sulaukia daugiau nei kitos. Kaip vieną populiariausių formų ji įvardijo žeminančius moterų įvaizdžius reklamose. Teisininkės žodžius puikiai iliustruoja praeitą savaitę pasirodęs pranešimas apie lažybų bendrovės „Top Sport“ reklamą „Automatai“. Gerai, kad žiniasklaidos atstovai įžvelgia problemą (kiek vėliau portale „Lrytas.lt pasirodė straipsnis ir apie kitą reklamą, kurioje paminamas moterų orumas), tačiau šį kartą norėčiau pakalbėti apie šių straipsnių skaitytojus.

Didžioji dauguma anoniminių naujienos komentatorių moterų žeminimo „Top Sport“ reklamoje nemato. Daniel Ingegneri nuotr./Freeimages.com

LGKT pranešimą spaudai paskelbė ne viena naujienų svetainė. Informacija pasirodė portaluose „15min.lt“, „Lrt.lt“, „Lrytas.lt“, „Vz.lt“ ir keliose mažesnėse žiniasklaidos priemonėse. Dviejuose iš jų skaitytojai gan aktyviai reiškė savo nuomonę. Svetainės „Lrytas.lt“ naujiena sulaukė 49, o „Verslo žinių“ – 11 komentarų. Deja, didžioji dauguma komentatorių moteris žeminančioje reklamoje jokios problemos neįžvelgė.

Nors tokia komentarų apimtis nepretenduoja atspindėti visos visuomenės nuomonės, jų turinys leidžia įžvelgti tam tikras požiūrio į moteris tendencijas. Portale „Vz.lt“ komentatoriai reiškė pasipiktinimą populiariąja kultūra (svarstė, kodėl LGKT nedraudžia pusnuogių dainininkių, netiria kitų televizijoje produkuojamų įvaizdžių), šaipėsi iš feminizmo bei kritikavo Vakarų politiką. Pavyzdžiui, Antifemizmu pasivadinęs skaitytoja(s) rašė: „Kai pas mus moterys 1918 balsavo rinkimuose, vakaruose jas į kalėjimus kišo už norą balsuoti. O dabar tie vakarai nori mus neva pamokyti lygių galimybių. Čia dar kas ką pamokyti galėtų.“ Tiesa, buvo ir manančiųjų, jog vaizdo klipas buvo „be ryšio“, raginančių iš viso uždrausti azartinių lošimų reklamas.

Apie 46 proc. portalo „Lrytas.lt“ publikacijos komentatorių ironizavo tyrimo išvadas ir moterų žeminimo nepastebėjo. Jiems atrodo, kad kabinėjamasi „lygioje vietoje“. „O švietimo ir mokslo ministerijos rengtas tarptautinis mokinių matematinių gebėjimų ir raštingumo tyrimas EBPO PISA nieko neprivertė pasijusti nejaukiai dėl savo pavadinimo? :)“, „Ir tamponų reklamos per TV nieko nežemina?“ – tai tik keletas tokio nesupratimo pavyzdžių. Kai kurie komentatoriai buvo nepatenkinti tuo, kad tyrimą neva atliko vien moterys ir jos šiuo klausimu negali būti nešališkos. Atrodo, kad kiekviena moteris bet kokioje situacijoje tik ir ieško diskriminacijos, o faktas, kad „Top Sport“ pateiktų vaizdų turinį vertino ir Lietuvos reklamos asociacijos „Reklamos biuras“ vadovas (vyras!), liko nepastebėtas.

14 proc. pasidžiaugė „gera“ reklama, gražiomis moterimis, padėkojo, nes, jei ne žiniasklaidos dėmesys, jos nebūtų aptikę. Tokią pat dalį sudarė piktinimasis ES politika, feminizmu ir „gėjų teisėmis“. Baisėtasi sistema, kurioje moters sudaiktinimas – įstatymo pažeidimas, o du besibučiuojantys vaikinai, esą, nesulauktų jokių sankcijų (na, šios nuomonės išreikštos daug mažiau civilizuotai). Nors nei reklama, nei LGKT tyrimas su Norvegija nesusijęs, vienas komentatorius skundėsi, kad šiuo klausimu, kaip ir smurto šeimoje, ši šalys perdėtai kišasi į vidaus reikalus.

6 proc. komentarų autorių įsitikinę, jog moterų žeminimas – jų pačių problema. „Pasipiktinęs pasipiktinimu“ rašo: „Ko čia piktintis dėl moterų pažeminimo? Juk jos pačios, niekieno neverčiamos fotografuojasi su tokia „apranga“ tokiose pozose. Tai pačios moterys žemina save! Todėl ir piktinkitės pačios savimi! Jei šios moterys turėtų bent truputėlį orumo, tikrai savęs taip nežemintų. Būčiau teisėjas, tai už moterų žeminimą bausčiau būtent moteris!!!“. „Ar reklama moteris vaizduoja kaip sekso objektus, ar moterys pačios iš savęs daro sekso objektus, o reklama veikia kaip veidrodis?“ – klausia asmuo, pasivadinęs „Kas pirmiau: višta ar kiaušinis“. Kituose šio tipo komentaruose neapsieita be keiksmažodžiais pagardintų epitetų.  Pažeminimo aplinkybė reklamos turinyje tarsi ir įžvelgiama, tačiau kaltė tenka ne stereotipus tiražuojančiai ar seksualumu manipuliuojančiai rinkai, bet asmeniui, kuris į ją patenka. Paradoksalu, bet moterys, matomos tokio pobūdžio reklamose ar populiariosios kultūros laidose, kaltinamos savęs žeminimu, o tos, kurios kalba apie nepagarbų požiūrį, paniekinamai ir negailint keiksmažodžių išvadinamos lesbietėmis feministinėmis.

Ši mažytė analizė dar kartą patvirtino kelis dalykus. Pirma, moters pateikimas tik kaip sudaiktinto geismo objekto nėra suvokiamas kaip neetiškas ir manipuliatyvus. Tai pabrėžia, kokia svarbi įvairiapusė lyčių lygybės edukacija visiems visuomenės sluoksniams. Į ją būtina pažvelgti ne tik iš oficialios ES lygybės politikos ar feministinės, bet ir istorinės, socialinės ir kultūrinių perspektyvų. Atrodo, kad vos tik paliečiamos moterų reprezentacijos problemos, sudrebinami visi „tradicinio“ vyro pamatai. Neva, jam nebegalima mėgautis moterų seksualumu, o prie to dar priklijuojami marginalizuoti rėkiančių homoseksualių feminisčių ir „besidemonstruojančių“ gėjų įvaizdžiai. Antra, vis dar reikia kalbėti apie seksistines reklamas ir kitus pop kultūroje funkcionuojančius tekstus, nes, nors jos žiniasklaidos dėmesio ir sulaukia, skaitytojų pažiūros keičiasi itin pamažu. Trečia, teisinė ekspertizė viešojoje erdvėje dar nenurungia „aš žinau geriau“ mentaliteto, todėl privalu stiprinti LGKT autoritetą. Neigiamas tarnybos sprendimas traktuojamas ne kaip rimta nuobauda, bet papildoma produkto reklama. Būtina ne tik didinti šios institucijos žinomumą, bet siekti, kad jos sprendimai būtų konstruktyvių diskusijų, o ne pajuokų objektu. Nelengva užduotis. LGKT atstovams belieka palinkėti sėkmes, atkaklumo ir iniciatyvumo.

Straipsnis parengtas remiant Europos Sąjungos „Rights, Equality and Citizenship Programme and Pilot Projects 2014“ programai. Už teksto turinį yra atsakingas žmogaus teisių portalas Manoteises.lt, tekstas neatspindi Europos Komisijos nuomonės“.

europos-sjungos-vliava-z1_1374585814__800x750-274x180

Komentarai (0)
Susiję straipsniai