Prasidėjo Nacionalinių lygybės ir įvairovės apdovanojimų 2019 nominantų siūlymo etapas. Už dviejų mėnesių Valdovų rūmuose bus pagerbti labiausiai pernai žmogaus teisių srityje nusipelnę asmenys. Iki tol dar laukia daugybė pasirengiamųjų darbų, kurie, anot Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos komunikacijos vadovės Mintautės Jurkutės, nors ir vargina, atsiperka išvydus nuoširdų laureatų džiaugsmą.
Kaip apskritai gimė šių apdovanojimų idėja?
Tokia mintis kilo Nacionalinio lygybės ir įvairovės forumo atstovui, „LGL“ valdybos nariui Eduardui Platovui. Šią idėją jis parsivežė iš užsienio (tokie apdovanojimai teikiami ne vienoje šalyje). Kartu įgyvendinome projektą, kuriame buvo numatyta daug įvairovės skatinimo priemonių, ypač orientuotų į regionus. Rengėme „Įvairovės dienas“, viktorinas, su balionais lankėmės parduotuvėse. O apdovanojimai buvo finalinis projektinės veiklos akcentas. Renginys išėjo labai gražus, tad natūraliai norėjosi jį tęsti.
Šie apdovanojimai – jau septintieji. Prie jų organizavimo prisidedi nuo pat pradžios. Kas per visus šiuos metus labiausiai įsiminė?
Galbūt tai, kaip kiekvieną kartą iš naujo nustembi, kiek Lietuvoje vykdoma iniciatyvų, apie kurias nieko iki tol nežinojai. Apdovanojimai yra proga jas pamatyti ir susipažinti.
Kaip vienus mylimiausių išskirčiau tėvų, turinčių LGBT* vaikų, paramos grupę, „Senelių darželį“, Marijampolės futbolo trenerį Martyną Karpavičių, pirmą kartą Lietuvoje suorganizavusį močiučių futbolo čempionatą. Šie projektai įstrigo, nes jie – bendruomeninės iniciatyvos, apie kurias vietiniai žino, tačiau mes – nebūtinai. Išskyriau kelias, bet manau, kad visi laureatai tikrai buvo verti apdovanojimų statulėlių.
Kokie pagrindiniai iššūkiai kyla organizuojant tokio dydžio renginį?
Visada reikia atrasti būdą, kaip suderinti skirtingus lūkesčius. Tiek partnerių, tiek Tarnybos komandos viduje jie ne visuomet sutampa.
Kurį laiką negalėjome išsigryninti, kas būtent yra tikslinė Nacionalinių lygybės ir įvairovės apdovanojimų auditorija – ar renginys skirtas pagerbti asmenis, kurie dirba žmogaus teisių srityje, ar politikos formuotojams parodyti, kokia svarbi yra lygių galimybių ir įvairovės tema. Dabar jau aišku, kad įvertiname būtent tuos, kurie savo darbu nusipelnė būti apdovanoti. Procesą taip pat labai palengvino sprendimas apdovanoti ne ilgamečius aktyvistus, bet asmenis, pasižymėjusius per konkrečius metus.
Kitas niuansas – nuolatinis biudžeto organizavimas. Turėdami pastovų ir pakankamą finansavimą, galėtume išspręsti labai daug dalykų tiesiog pasisamdydami renginių organizavimo įmonę, o mums beliktų pasitvirtinti fotosienelės ir kilimo spalvą. Bet tokios prabangos niekada neturėjome, tad visko išmokome patys ir padarome taip, kad ceremonija žavisi ir renginių organizavimo srityje nuolat dirbantys žmonės.
Pati apdovanojimų ceremonija, šiemet vyksianti balandžio 9 d., trunka kiek ilgiau nei valandą. Tačiau iki jos – geri trys mėnesiai sunkaus darbo. Kaip atrodo tie užkulisiai?
Kiekvienais metais turime tokį rutininį pasibėdavojimą, kad pradedam per vėlai. Vis žadame pradėti anksčiau, bet ateina kiti metai ir mes vėl susizgrimbame „per vėlai“. Manau, kad visada darbus pradedame, kada ir turėtume, bet būna tokios įtampos.
Daug laiko atima techninių klausimų sprendimas (užsitikrinimas, kad viskas veiktų). Kai renginių organizavimas nėra tavo profesija, jie gali būti sudėtingi. Septintaisiais metais jau esame gana gudrūs, tačiau pradžioje, kai reikėdavo susipirkti pagrindinius dalykus (apšvietimo, garso techniką, pavyzdžiui), būdavome tarsi kosmose. Renginio režisierius sakydavo, ko reikia, o mes net tų žodžių nesuprasdavome.
Laureatai skelbiami po keleto atrankos etapų. Pirma, visuomenė rekomenduoja galimus nominantus. Antra, ekspertų komisija į kiekvieną kategoriją atrenka po tris kandidatus. Trečia, visuomenė ir komisija balsuoja išrinkdami nugalėtoją. Kodėl žmonės turėtų siūlyti įsiminusias žmogaus teisių iniciatyvas?
Turbūt dėl to, kad šioje srityje mažus stebuklus sukuriantiems asmenims nusiųstų aiškią žinią, kad jie yra svarbūs ir matomi.
Pamenu, prieš dvejus metus apdovanojimą laimėjo Širvintų krašto laikraščio „Širvis“ žurnalistės. Jos iš tikrųjų labai nustebo. Stebėti tą džiaugsmą yra kažkas neįtikėtino, nes žmonės staiga pajunta, kad tai, ką jie daro, reikšminga ne tik jiems patiems.
Įdomu yra ir tai, kaip jaučiasi nominuotieji, net jei ir negauna apdovanojimo. Man labai patiko du kartus nominuotos organizacijos „RAUDONOS NOSYS. Gydytojai klounai“ direktorės žodžiai. Ji sakė, kad jiems labai svarbu, jog bendruomenė juos mato kaip žmogaus teisių lauko veikėjus. Iki nominavimo jie širdyje taip lyg ir jautėsi, bet reikėjo pastiprinimo, kurį nominavimas ir suteikė.
Nacionalinių lygybės ir įvairovės apdovanojimų nominantų siūlymo anketa veiks iki vasario 23 d. Visi norintys teikti siūlymus, tai gali padaryti paspaudę šią nuorodą.
Nacionalinius lygybės ir įvairovės apdovanojimus 2019 organizuoja Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba kartu su Nacionaliniu lygybės ir įvairovės forumu. Šiemet juos remia AB „Swedbank“, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Atviros Lietuvos fondas, Britų taryba, Europos socialinis fondas, UAB „Rimi Lietuva“, AB „Telia Lietuva“. Organizaciniai partneriai – AB „Lietuvos geležinkeliai“.
