Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai planuoja atnaujinti lytiškumo ugdymo programą. Tai gera proga diskutuoti, koks lytiškumo ugdymas Lietuvoje yra reikalingas. Tačiau diskutuoti turime sąžiningai.
Neseniai portale LRT.lt pasisakęs Nacionalinio susivienijimo partijos vicepirmininkas, politologas Vytautas Sinica klaidingai gąsdina visuomenę, teigdamas, kad renkamės tarp „vertybėmis grįsto lytiškumo ugdymo“ ir lytinio švietimo, kuris laiko, kad „paauglių seksas yra visuotinis ir neišvengiamas“.
Svarbu įvardyti, kad tiek V. Sinica, tiek kiti itin socialiai konservatyviai mąstantys politikai ir visuomenės veikėjai „lytiškumo ugdymo“ sąvoką išimtinai tapatina su itin socialiai konservatyviu, religiniais principais grindžiamu ugdymu. Tie, kurie nepalaiko tokios pozicijos, kaltinami lytinių santykių tarp paauglių propagavimu, jiems primetant lytinio švietimo paradigmą.
Kaip yra iš tikrųjų?
Pasaulio sveikatos organizacija yra išleidusi gaires, kuriomis remiantis siūlo formuoti lytiškumo ugdymo politiką ir turinį. Jose kalbama apie lytiškumo ugdymą (angl. sexuality education), ne lytinį švietimą (angl. sex education). PSO sako, kad lytiškumo ugdymas turi būti grįstas žmogaus teisių principais bei mokslo žiniomis: amžiui pritaikyta kalba kalbėti apie lyčių lygybę ir lygiaverčius tarpusavio santykius, supažindinti su kūno anatomija, ugdyti empatiją ir supratimą, mokyti nepasiduoti spaudimui ir pasakyti „ne“, taip pat priimti kito žmogaus sakomą „ne“ ir kt.
Kitaip tariant, ugdyti visapusiškai: neslėpti informacijos ir pasirūpinti, kad jaunuolius informacija pasiektų iš jiems pasirengusių atsakyti patikimų šaltinių – mokytojų, tėvų, globėjų ir kitų vaikų bei jaunimo ugdyme dalyvaujančių suaugusiųjų, o ne iš pornografijos puslapių ar medijų, kuriose smurtas bei kontrolė seksualizuojami ir romatizuojami. Tyrimai rodo, kad tokia informacija ne tik neskatina lytinių santykių, bet ir moko labiau pasverti sprendimus, pavėlina seksualinį debiutą.
Socialiai itin konservatyvūs politikai ir organizacijos atmeta Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas ir kvestionuoja šią organizaciją kaip neautoritetingą instituciją. Pagrindinis motyvas – įvairios sąmokslo teorijos ir teiginiai, kad PSO yra nepatikima, šališka ir t. t. Įdomus faktas, kad kitoje, alkoholio kontrolės ir neigiamų alkoholio padarinių visuomenei mažinimo srityje, tos pačios organizacijos rekomendacijos laikomos tinkamomis, remiantis jomis, praėjusioje Seimo kadencijoje įvesti alkoholio pardavimo ribojimai ir mokesčių politikos pakeitimai.
Tačiau vargiai Lietuvoje rasite žmogaus teisių ar jaunimo sveikatos srityje dirbančių organizacijų, kurios nesivadovautų PSO rekomendacijomis ir laikytųsi požiūrio, kad lytiškumo ugdymas turi apsiriboti tik informavimu apie lytiškai plintančias infekcijas bei užtikrinti, kad bus išvengta nepageidaujamo nėštumo (vadinamoji lytinio švietimo arba angl. sex education prieiga). Taip pat vargiai rasite nors viena organizaciją, kuri mano, kad reikia skatinti kuo ankstyvesnį paauglių seksualinį debiutą, net jei viešojoje komunikacijoje ir sumaišo sąvokas „lytiškumo ugdymas“ bei „lytinis švietimas“ (kaip nutiko V. Sinicos minimos ministerijos atstovės atveju).
Tad dalykus reiktų įvardyti aiškiai: žmogaus teisėmis grindžiamas lytiškumo ugdymas remiasi keturiais tarptautiniuose dokumentuose įtvirtintais principais: teise gauti tikslią informaciją; prieiga prie seksualinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugų, įskaitant kontracepciją; teise laisva valia sudaryti santuoką arba nesituokti; teises nuspręsti turėti/ neturėti vaikų, o apsisprendus turėti, galėti laisvai nuspręsti, kiek ir kada vaikų turėti.
Socialiai itin konservatyvios organizacijos kitaip supranta lytiškumo ugdymą ir advokautauja, kad informacija apie lytiškumą būtų ribojama (nes, jų požiūriu, taip skatinami lytiniai santykiai), remiamasi lyčių papildomumo principu (vyras ir moteris iš esmės yra skirtingi, todėl jie gali tik papildyti vienas kitą, bet ne būti lygiaverčiai partneriai, kitaip tariant, lyčių lygybė neįmanoma). Taip pat tikima susilaikymo nuo lytinių santykių iki santuokos galimybe. Todėl kalbėjimas apie lytiškai plintančių infekcijų ir nepageidaujamo nėštumo prevenciją ne susilaikymo, o saugių lytinių santykių būdu laikomas savaiminiu lytinių santykių propagavimu.
Kaip galėtų atrodyti toks lytiškumo ugdymas, jau matėme 2016 m., kai tuometinė Švietimo ir mokslo ministerija naujos programos kūrimui pasitelkė ypač konservatyvioms organizacijoms atstovaujančius asmenis: šeimą programoje buvo bandoma sieti išimtinai su santuoka, nepaisant net ir Konstitucinio Teismo, kuris dar 2011 m. išaiškino, kad konstitucinė šeimos sąvoką yra gerokai platesnė nei santuoka, todėl šeima gali būti laikomi ir vieniši tėvai, ir vaikai, gyvenantys su seneliais ir kitos šeimos formos, kurios narius sieja pastovus emocinis ryšys.
Taip pat mokytojams planuota nurodyti „vengti kalbėjimo apie ligas“ ir „visų rūšių kontracepcijos propagavimo“, skatinti diskriminaciją seksualinės orientacijos pagrindu ir kt. Anuomet, kilus dalies visuomenės pasipiktinimui, nemaža dalis tokių kontraversiškų teiginių iš programos pašalinti.
Tad kai kalbame apie tai, kokio lytiškumo ugdymo reikia Lietuvoje, būkite sąžiningi: esminis klausimas nėra „vertybėmis grįstas lytiškumo ugdymas“ versus „paauglių seksas yra visuotinis ir neišvengiamas“.
Iš tiesų mes renkamės tarp visuminio, žmogaus teisių principais ir mokslu grįsto lytiškumo ugdymo, kuris neslėptų informacijos ir ugdytų jaunuolių atsakomybę tiek už save, tiek už aplinkinius lygiaverčių santykių santykių šviesoje.
Ir lytiškumo ugdymo, kuris remiasi religine prieiga bei lyčių papildomumu, informacijos suteikimą jaunuoliams laiko potencialiai pavojingu reiškiniu ir remiasi susilaikymo nuo seksualinių santykių iki vestuvių kaip esmine prielaida ne tik pagarbiems tarpusavio santykiams kurti, bet ir vieninteliu tinkamu būdu išvengti ankstyvų/ neplanuotų nėštumų bei lytiškai plintančių infekcijų.
Komentaras parengtas Įvairovės ir edukacijos namams kartu su Lietuvos žmogaus teisių centru įgyvendinant projektą „Lytiškumo akademija“. Projektas yra Aktyvių piliečių fondo, finansuojamo EEE finansinio mechanizmo lėšomis, dalis.
