Ar galima apriboti asmens naudojimąsi žmogaus teisėmis priklausomai nuo gebėjimų?

Kiekvienas žmogus gimdamas tampa teisės subjektu ir priklausomai nuo jo amžiaus ir valios gali naudotis savo teisėmis. Toks teisinis veiksnumas prarandamas žmogui mirus. Deja, iki šiol egzistuoja teisiniai institutai, kurie leidžia tam tikrais atvejais apriboti asmenų teisinį statusą. Įvairiose Europos teisės sistemose egzistuoja mechanizmai, kurie naudojami tais atvejais, kai asmenys su psichikos sutrikimais ar proto negalia laikomi „negalinčiais veikti savarankiškai ir/ar suvokti savo veiksmų ar jų pasekmių“. Tokiais atvejais iki šiol buvo dažniausiai naudojamos dvi teisinės priemonės – asmens pripažinimas visiškai neveiksniu ar ribotai veiksniu. Asmens pripažinimas neveiksniu yra procedūra, lemianti teisinio statuso pasikeitimą ir prilygstanti žmogaus, kaip asmens ir piliečio, eliminavimui iš visuomenės.

Neveiksniu pripažintas asmuo praranda daugelį savo prigimtinių ir pilietinių teisių, tarp jų teisę disponuoti savo turtu bei tvarkyti su juo susijusius reikalus, teisę į darbą, santuoką, teisę balsuoti, rinktis gyvenamąją vietą, taip pat teisę kreiptis į teismą bei daryti bet kokius netgi pačius elementariausius sprendimus savo gyvenime. Teismo paskirtas globėjas ir turto administratorius neapibrėžtam laikotarpiui tampa tokio asmens įstatyminiu atstovu, sprendžiančiu visus su neveiksniu pripažintu asmeniu ir jo turtu susijusius klausimus be specialaus pavedimo ar atitinkamos kontrolės. Šiais laikais toks žmogaus teisinis statusas atrodo atgyvenęs ir nebeatitinka šiuolaikinių teisės normų.

Ką reiškia asmeniui visiškas jo teisių apribojimas? Įsivaizduokite, jeigu kažkas kitas priimtų visus sprendimus už jus: galėtų nuspręsti jus bet kada išsiųsti gyventi kitur, neklausytų jūsų nuomonės, duotų jums medikamentus, neleistų jums dirbti ir gyventi savo gyvenimo, – toks pasaulis nėra išgalvotas, tai, deja, yra realybė, su kuria kasdien tenka susidurti daugybei žmonių pasaulyje.

Žmonių, kurie yra praradę teisinio subjekto statusą ir taip išstumti iš bet kokių teisinių santykių yra ganėtinai nemažai. Pavyzdžiui, Airijoje yra paskaičiuota, kad 100,000 gyventojų tenka 48 neveiksniais pripažinti asmenys, Bulgarijoje priskaičiuojama 100 neveiksnių asmenų 100,000 gyventojų. Latvijoje šis skaičius yra 106, Moldovoje – 152, Lenkijoje 158, Lietuvoje 167. Šis skaičius itin pakyla Čekijos Respublikoje, kur priskaičiuojama 317 neveiksnių asmenų tenkančių 100,000 gyventojų, Kroatijoje – 410, valstybė, turinti daugiausia neveiksnių asmenų yra Vengija, kurioje priskaičiuojama 596 neveiksnių asmenų 100,000 gyventojų.

Praktikoje – garantijų, kontrolės ir priežiūros trūkumų, globėjų piknaudžiavimo atvejai

Neretai neveiksnumo bei globos institutai, sukurti kaip „apsaugos“ mechanizmai, tampa priežastimi itin šiukščių žmogaus teisių pažeidimų. Užfiksuota atvejų, liudijančių garantijų, priežiūros ir kontrolės trūkumą, kuomet neveiksniais pripažinti asmenys apie savo teisinio statuso pasikeitimą sužinojo tik praėjus kuriam laikui nuo teismo nuosprendžio. Pilietė D.L. apie buvimą neveiksnia sužinojo tik po metų, kai jai norint pasidaryti asmens tapatybės kortelę, moteris į pasų poskyrį buvo pakviesta atvykti kartu su globėju, kuriuo, teismo nutarimu, buvo paskirtas jos sūnus. D.L. sūnus taip pat tapo ir jos turto administratoriumi. Moteris, sužinojusi apie savo pasikeitusi teisinį statusą kreipėsi į apeliacinį teismą, tačiau 30 kalendorinių dienų terminas, nustatytas apeliacinio skundo padavimui jau buvo praėjęs. Be to, teismas nurodė nenagrinėsiąs situacijos, nes pagal Civilinio proceso kodekso 463 str. pats neveiksniu pripažintas asmuo teisės kreiptis į teismą dėl pripažinimo neveiksniu neturi.

Dar vienas pavyzdys – piliečio B.S. istorija, kuomet vyras sužinojo apie pripažinimą neveiksniu tik po 20 metų. Per tuos metus vyras paveldėjo turtą, gyveno savarankiškai. Taip pat vyrui nebuvo paskirtas joks globėjas. Apie esamą situaciją vyras sužinojo tik vieno vizito pas savo šeimos gydytoją metu. Vėliau vyras išsiaiškino, kad jo neveiksnumo pripažinimo procesą prieš 20 metų inicijavo jo sesuo, teigdama, kad jos brolis serga chroniška psichikos liga. Po to pradėjus aiškintis dėl vyro teisinio statuso, jo globėja buvo paskirta B.S. sesuo. Vyras, nors teigė besijaučiantis gerai, sesers sprendimu buvo išvežtas gydytis į psichiatrinę ligoninę. Būtent tuo metu įvyko teismo procesas dėl B.S. neveiksnumo pripažinimo bei globėjo ir jo turto administoriaus pripažinimo. Šiame teismo svarstyme B.S. dalyvauti negalėjo, nes buvo ligoninėje ir dėl ligos pobūdžio išleidžiamas į teismo procesą būti negalėjo.

Pasitaiko globėjų piknaudžiavimo ir nerūpestingumo atvejų, kuomet globėjais paskirti asmenys savo pareigų nevykdo ar priima priešingus globotinio norams ir interesams sprendimus. “Aš pripažintas neveiksniu ir atsidūriau, nes trukdžiau žmonai… jai reikėjo buto, kur galėtų ramiai gyventi su nauju savo vyru… Kol dirbau, uždirbau, viskas buvo gerai… Bet kai netekau darbo, dar sveikata pašlijo, tapau našta…”, – pasakojo vienas neveiksniu pripažintas vyras.

Neigaliųjų teisių konvencija. Nauji reikalavimai ir iššūkiai

Įstatymai, reglamentuojantys neveiksnių asmenų globos klausimus daugelyje šalių (ypač Centrinės ir Rytų Europos regiono) beveik nekito ištisus dešimtmečius. Tačiau pastaruoju metu valstybėse vyksta esminės reformos, siekiant, kad nacionaliniai įstatymai būtų suderinti su tarptautiniais žmogaus teisių standartais. Reformas paskatino pastaruosius dešimtmečius pasaulyje stiprėjantis neįgaliųjų teisių judėjimas, siekiantis pripažinti asmenims su negalia lygias žmogaus teises bei nediskriminavimo principą. 

Tarptautiniu mastu Jungtinių Tautų Organizacijos Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje dar 1948 m. suformuluotos teisės ir moralės normos bei žmogaus, kaip individo, kaip didžiausios vertybės apsaugos principai buvo perimti ir įtvirtinti visuose pagrindiniuose tarptautiniuose, regioniniuose ir nacionaliniuose įstatymuose. Tačiau ilgą laiką šios bendrosios žmogaus teisių apsaugos normos nebuvo pilnai užtikrinamos ir realizuojamos asmenų su negalia atžvilgiu.

2006 m. gruodžio mėn. Jungtinės Tautos patvirtino naują žmogaus teisių tarptautinį dokumentą – Neįgaliųjų teisių konvenciją (Kovencija), kuri įtvirtina naujus tarptautinius žmogaus teisių apsaugos standartus. Visų žmonių lygybės prieš įstatymą principu paremta tarptautinė žmogaus teisių teorija ir praktikaakcentuoja, jog kiekviena žmogiška būtybė gimsta laisva ir lygi savo orumu ir teisėmis, kad kiekvienas žmogus turi teisę į gyvybę, laisvę ir asmens apsaugą. O žmogaus teisės ir laisvės pripažįstamos principinėmis šiuolaikinių demokratinių valstybių vertybėmis, o jų tinkamas realizavimas, teisinė apsauga ir gynimas yra vienas iš svarbiausių valstybės ir visuomenės uždavinių.

Konvencija įtvirtina paradigmos pasikeitimą asmenų su negalia atžvilgiu, suvokiant neįgalius asmenis ne kaip paramos, socialinės pagalbos objektus, o kaip teisių subjektus, pripažįstant lygybę prieš įstatymą visiems neįgaliems asmenims (įskaitant su psichikos/intelekto negalia). Konvencijos 12 str. nustato, jog asmenys turintys negalią visais atvejais turi teisę būti laikomi teisės subjektais bei turi teisinį veiksnumą lygiai su kitais asmenimis visose gyvenimo srityse. Valstybei nustatoma pareiga ne tik šią teisę gerbti bei užtikrinti, bet ir suteikti negalią turintiems asmenims pagalbą, kurios jiems gali prireikti įgyvendinant savo teisinį veiksnumą. Teikiant pagalbą, privalu paisyti asmens teisių, valios ir pageidavimų, užtikrinti, kad neatsirastų interesų konfliktas ir nebūtų piktnaudžiaujama įtaka.

Iki šiol egzistuojanti neveiksnumo samprata kritikuojama kaip visiškai nepriimtina ir neatitinkanti Konvencijos nuostatų. O požiūrio pasikeitimu pripažįstamas visų asmenų galimybių ir gebėjimų veikti savarankiškai ir priimti sprendimus vystymasis bei paneigiama tik “tinkamų” psichinių gebėjimų samprata. Asmens „kompetencijos“ negali būti pagrindu apriboti asmens teisinį veiksnumą, priimti sprendimus ir/ar sukurti kitus teisinius santykius. Argi kiekvienas iš mūsų gali teigti, kad visuomet „tinkamai“ nusprendžia ir priima tik geriausius sprendimus dėl svarbių savo gyvenime klausimų. Argi dėl netinkamų sprendimų iš mūsų yra atimamos ar apribojamos mūsų teisės? Tai kodėl to reikalaujame iš kitų? Asmens teisinis statusas grindžiamas jo kaip žmogiškosios būtybės prigimtimi, orumu ir autonomija. Tuo pačiu įtvirtinamas pagalbos ir reikalingų paskatų kai kuriems asmenims realizuoti teisinį veiksnumą būtinumas, ne atimant ar perleidžiant asmens sprendimų priėmimo teisę ir galimybę kitiems asmenims, bet padedant (pagalbos ir apsaugos priemonėmis) jam veikti kiek įmanoma labiau savarankiškai. 

Konvencijos siūlomas pagalbos priimti sprendimus modelis reiškia, kad įvairiomis priemonėmis turi būti teikiama pagalba asmeniui savarankiškai pačiam spręsti savo gyvenimo klausimus. Kuris iš mūsų esminiais gyvenimo etapais neesame taręsi su savo artimaisiais, pažįstamais, draugais? Kuris iš mūsų nėra ieškojęs ir siekęs papildomos informacijos, patarimo? Taip pat ir kasdieniame asmenų su negalia gyvenime pagalbos priimti sprendimus būdai ir priemonės gali būti labai įvairios. Nuo suteiktos papildomos informacijos, situacijos išaiškinimo, artimo žmogaus, kuriuo pasitikima patarimo, iki formalaus įgalioto asmens dalyvavimo ir bendro susitarimo dėl geriausių, tinkamiausių, labiausiai asmens poreikius atitinkančių sprendimų priėmimo. Nei viena valstybė iki šiol nėra sukūrusi idealaus pagalbos priimant sprendimus modelio, kuris visiškai atitiktų Konvencijos 12 str. reikalavimus, tačiau viso šalys kaip tik šiuo metu siekia taip reformuoti savo teisinę bazę, egzistuojančias praktikas, kuriomis geriausiai užtikrintų ir apsaugotų asmenų su negalia teisę būti teisės subjektais ir realizuoti savo teisinį veiksnumą lygiai su kitais asmenimis.

Lietuva 2010 m. ratifikavo Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją ir jos fakultatyvų protokolą ir prisiėmė tarptautinius įsipareigojimus bei prievolę suderinti savo teisinę bazę su Konvencijos nuostatomis, įskaitant ir asmenų su negalia teisinio veiksnumo užtikrinimo srityje. Šiuo metu įstatymų projektai dėl Civilinio kodekso bei Civilinio proceso kodekso nuostatų dėl teisinio veiksnumo pakeitimų yra svarstomi LR Seime.