LGBT žmonės (lesbietės, gėjai, biseksualūs ir translyčiai asmenys) vėl išbraukti iš Lietuvos televizijų eterio. Dvi komercinės televizijos atsisakė rodyti nacionalinės LGBT teisių organizacijos LGL sukurtą vaizdo klipą, kuriuo siekiama paneigti visuomenėje vyraujančius stereotipus apie LGBT žmones.
Nors klipo turinyje nėra erotikos ar nepadorių kadrų, Lietuvos televizijos baiminasi rizikos pažeisti Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą.
Klipo transliacijai asociacija LGL surengė viešųjų pirkimų konkursą. Dar praėjusią savaitę „Lietuvos ryto televizija“ nurodė, kad pirmiausia reikėtų „nukirpti pabaigą“ arba, kaip portalui 15min.lt perfrazavo Lietuvos gėjų lygos (LGL) valdybos pirmininkas Vladimiras Simonko, kastruoti. LNK televizija neatsiliepė į kvietimą dalyvauti konkurse, o TV3 antradienį gautame laiške nurodė kreiptis konsultacijos į žurnalistų etikos inspektorę.
V. Simonko tai prilygina cenzūrai ir pabrėžia, kad su tokiu požiūriu susiduria nebe pirmą kartą. Pernai LRT televizija sutiko transliuoti „Baltic Pride“ eitynes pristatančius vaizdo klipus tik vėlai vakare kaip esą nepilnamečiams neigiamą poveikį darančią informaciją. Žurnalistų etikos inspektorė Zita Zamžickienė priėmė transliuotojui palankų sprendimą.
„Nežinau, ką kaltinti, – televizijas ar įstatymą? – svarstė V. Simonko. – 2010 metais priimtą Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą, taikomą jau ne pirmą kartą, kritikavo „Amnesty International“, „Human Right Watch“ ir „ILGA-Europe“. Teko girdėti tarptautiniuose renginiuose, kad ta įstatymo nuostata negyva, bet, kai reikia, vis tiek puikiai pritaikoma.“
„Šis įstatymas beveik atitinka Putino įstatymo nuostatas, kritikuojamas visame pasaulyje. Kaip gali Europos Sąjungoje galioti nuostata, dėl kuriuos visi kritikuoja Rusiją? Tai yra lyg Trojos arklys, galintis sudaryti precedentą, kai savaime taps suprantama, jog pozityviai kalbėti apie homoseksualumą galima tik po vidurnakčio. Gal dar į kalėjimą mus pasodins už pozityvią informaciją?“
„Man, kaip europiečiui, liūdna ir kelia didelį nerimą, kad tokie dalykai daromi atseit demokratinėje šalyje. Valdininkai pasyviai stebi susiklosčiusią situaciją.”
V. Simonko pridūrė, kad taip galvoti verčia ne tik televizijos cenzūros atmesti vaizdo klipai, bet ir prieš kelis mėnesius kilęs pasitiktinimas Neringos Dangvydės pasakų knyga „Gintarinė širdis“, pasakojančia apie pažeidžiamiausias visuomenės grupes. Knyga, kurioje pateikiama tos pačios lyties porų istorija, nebeprekiaujama.
Minėtas vaizdo klipas yra socialinės kampanijos “KEISK”, kuria žmonės kviečiami pažinti LGBT asmenis, pažvelgus į pasaulį jų akimis, dalis. Ir nors vaizdo klipas nepasiekė Lietuvos televizijų eterio, asociacija LGL kviečia jį peržiūrėti Youtube kanale.
Klipe pateikiamos klaidingos visuomenės nuostatos apie LGBT žmones: “Tai negali būti meilė,” “Kaip galima tai vadinti šeima,” “Man nepriimtinas jų gyvenimo būdas.” Šiuos įsitikinimus nebyliai paneigia skaitmeninėse istorijose veikiantys realūs LGBT žmonės ir jų bičiuliai. Klipe vaizduojama, kaip jaunuoliai dirba, skuba į parduotuvę produktų, kartu atlieka nuobodžius buities ritualus ir leidžia laisvalaikį. „Žmogus yra žmogus, šeima yra šeima“, – akcentuojama klipe ir pristatoma statistinė informacija, kuri ir paskatino įgyvendinti kampaniją „KEISK.“
„Eurobarometro“ apklausos duomenimis, tik 12 proc. Lietuvos gyventojų teigia pažįstantys bent vieną gėjų, lesbietę ar biseksualų asmenį, vos 3 proc. – translytį žmogų. „Likę 88 proc. taip pat pažįsta, tik to nežino“, – teigiama iniciatyvos „KEISK“ socialiniame plakate. Asociacija LGL šia kampanija siekė paskatinti pripažinti visuomenės įvairovę, mąstyti, burtis palaikyti LGBT žmones ir generuoti kūrybiškas idėjas. Vaizdo klipas ir socialinės reklamos stendai didžiųjų miestų gatvėse yra priemonės, raginančios pasirašyti peticiją, skatinančią imtis reikiamų teisės ir politikos priemonių LGBT žmogaus teisių įgyvendinimui Lietuvoje.
