Išnagrinėjusi du skundus, Seimo kontrolierė nustatė, kad Migracijos departamento pareigūnų neveikimas, susijęs su dokumentų pasirašymu elektroniniu būdu, abiem atvejais pažeidė gero viešojo administravimo principus. Dr. Erika Leonaitė pastebi, kad ši problema yra pasikartojanti.
Neatsižvelgiama į individualias aplinkybes
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos teisininkas kreipėsi į Seimo kontrolierių įstaigą, kai Migracijos departamentas atsisakė nagrinėti jo atstovaujamos Afganistano pilietės prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Atsisakymo priežastis – trūkstamas elektroninis parašas.
Prašymo teikimo metu pareiškėja buvo Tadžikistane, tačiau leidimas būti šalyje artėjo prie pabaigos ir jai grėsė grįžti į Afganistaną, kuriame, kaip pati akcentavo, „moterų teisių pažeidimai ir suvaržymai yra tokio masto, kad tai prilygsta persekiojimui lyties pagrindu.“ Afganistane moterų marginalizacija drastiškai suagresyvėjo Talibanui vėl užėmus valdžią 2021 m. rugpjūtį. Dėl sistemingai vykdomų pokyčių šiuo metu moterims yra uždrausta dirbti beveik visose srityse, siekti aukštesnio nei 6 klasės išsilavinimo, keliauti be lydinčio vyro, lankytis anksčiau ir taip tik moterims skirtuose sporto klubuose bei grožio salonuose, net lankytis parkuose. Jungtinių Tautų Organizacija yra pasmerkusi tokią politiką, o Tarptautinis Baudžiamasis Teismas ją laiko Talibano lyderių nusikaltimu žmoniškumui.
LR Seimo kontrolierių įstaigos vadovė Erika Leonaitė, Seimo Kontrolierių įstaigos nuotr.
Pareiškėja siekė iš anksto pasirūpinti, kad galėtų legaliai ir saugiai atvykti į Lietuvą šeimos sujungimo pagrindu – jos vaikams jau yra suteikti pabėgėlių statusai. Taigi, jos situacija dėl ankstesnių kreipimųsi Migracijos departamentui jau buvo arba turėjo būti žinoma. Tačiau prašymas buvo atmestas, nes nebuvo pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, leidžiančiu patvirtinti asmens tapatybę.
Seimo kontrolierei atliekant tyrimą paaiškėjo, kad sprendimą Migracijos departamentas priėmė vadovaudamasis jau keletą metų nebegaliojančiomis taisyklėmis. Pagal dabartinę tvarką, elektroninių ryšių priemonėmis pateikta pasirašyto prašymo skaitmeninė kopija yra laikoma tinkamai pateiktu prašymu.
„Afganistanietės prašymas turėjo būti registruojamas ir nagrinėjamas. Be to, pažvelgus į jos individualią situaciją, aiškiai matyti skubaus tarpininkavimo būtinybė, todėl Migracijos departamento pareigūnų neveikimas ir papildomų kliūčių sukūrimas šiuo atveju pažeidė pareiškėjos teisę į gerą viešąjį administravimą. Kai įsiveliame į formalumus, labai lengva užmiršti, kad svarbiausia yra procedūrų veiksmingumas ir reali pagalba žmonėms“, – sako Seimo kontrolierė.
Sisteminė problema
Elektroninio parašo problema figūravo ir dar viename panašiu metu gautame skunde, kurį pateikė Advokatų tarybos atstovas. Remiantis skundu, Lietuvos advokatūra dar 2023 m. pabaigoje kreipėsi į Migracijos departamentą siekdama atkreipti dėmesį į tai, kad įstatymai įpareigoja valstybės ir savivaldybių įstaigas advokatams suteikti informaciją apie jų atstovaujamus asmenis. Raštas buvo išsiųstas pastebėjus, kad Migracijos departamento atsisakymai tai padaryti nėra pavieniai. Be kita ko, savo kreipimesi Lietuvos advokatūra nurodė, kad „atsisakymas suteikti prašomą informaciją atima galimybę prieglobsčio prašytojui ir jo atstovui naudotis teise į veiksmingą prieglobsčio procedūrą.“
Advokatas, asociatyvi nuotr., Pexels
Beveik metus nesulaukusi atsakymo, Lietuvos advokatūra pakartotinai kreipėsi primindama apie siųstą raštą bei vis dar aktualią problemą, tačiau gavo atsakymą, kad šis kreipimasis nebus registruojamas, nes nėra pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu. Advokato teigimu, išsiųstame dokumente buvo nurodyti visi identifikacijai ir autentiškumui nustatyti reikalingi rekvizitai, todėl elektroninio parašo nebuvimas neturėjo nulemti sprendimo neregistruoti gauto rašto ar į jį neatsakyti.
Skunde Seimo kontrolierei pareiškėjas išreiškė abejonę, ar toks Migracijos departamento atsisakymas teikti informaciją ir proceso komplikavimas „nereikalingais formalumais“ gali būti laikytinas tinkamu funkcijų vykdymu bei teisės aktų taikymu.
Dr. Erika Leonaitė pareiškėjo skundą pripažino pagrįstu ir Migracijos departamento direktorei rekomendavo imtis priemonių, kad institucijos darbas būtų organizuojamas taip, jog pareiškėjų prašymų priėmimo ir nagrinėjimo procedūros vyktų laikantis teisės aktų ir nebūtų kuriamos papildomos biurokratinės kliūtys, trukdančios įgyvendinti pareiškėjų teisę kreiptis su prašymais ir skundais.
Primename, kad biurokratizmu laikoma pareigūno ar pareigūnės veika, kai vietoj reikalų sprendimo iš esmės laikomasi nereikalingų ar išgalvotų formalumų, nepagrįstai atsisakoma spręsti kompetencijai priklausančius klausimus, vilkinama priimti sprendimus ar atlikti savo pareigas, netaikomi arba blogai taikomi teisės aktai ir pan.
