Vyresniems žmonėms skaitmeninės paslaugos yra sunkiai prieinamos, o neužtikrinus įprastų alternatyvų paslaugoms internetu, ženkli visuomenės dalis lieka socialinio gyvenimo paraštėse. Tai konstatavo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, pristačiusi skaitmeninės atskirties tyrimą.
Jo duomenimis, net 40 proc. vyresnių nei 55 metų apklaustųjų patiria sunkumų internetu registruojantis pas gydytojus ar kitus specialistus, kas trečiam skaitmeninėje erdvėje sudėtinga įsigyti viešojo transporto bilietus. Beveik 4 iš 10 pranešė, kad turi rimtų iššūkių pasinaudoti nuolaidomis, kai jos taikomos tik turint programėlę. Penktadaliui vyresnio amžiaus žmonių rūpesčių kelia mokesčių mokėjimas internetu.
Didžiausias problemas patiria vyresni nei 75 metų žmonės, vyresnio amžiaus moterys bei mažesnių miestų ir kaimiškų vietovių gyventojai. Kas ketvirtas 75 metų amžiaus ribą perkopęs gyventojas apskritai neturi internetinės bankininkystės arba paskyra nesinaudoja, nes tai yra per daug sudėtinga. Dar 15 proc. šios grupės apklaustųjų internetine bankininkyste naudojasi tik padedant kitam žmogui.
Prieiga mažėja ir prie būtiniausių paslaugų
„Tyrimas parodė, kad skaitmeninė atskirtis ryški visose svarbiausiose kasdienio gyvenimo srityse, įskaitant sveikatos priežiūrą, transportą, finansus, mažmeninę prekybą. Šioms paslaugoms sparčiai persikeliant į skaitmeninę erdvę ir nepaliekant įprastų naudojimosi jomis būdų, vyriausiems gyventojams, stokojantiems skaitmeninių įgūdžių, prieiga prie jų mažėja arba kai kuriais atvejais tampa išvis neįmanoma“, – sako lygių galimybių kontrolierės pareigas laikinai einanti Seimo kontrolierė Jolita Miliuvienė.
Jos teigimu, beatodairiška skaitmenizacija gali ne tik sumažinti galimybes pasirinkti norimą paslaugą ar jų tiekėją, bet ir pagilinti vyresnių žmonių socialinę izoliaciją ir bejėgystės jausmą, padidinti priklausomybę nuo kitų žmonių pagalbos, taip pat tarpininkavimo paslaugų teikėjų įtakos. Be to, kontrolierės pastebėjimu, kai kuriais atvejais šis procesas sudaro prielaidas pažeisti pagrindines žmogaus teises.
„Suprantame technologinės pažangos svarbą ir neišvengiamumą, tačiau reikia turėti omenyje, kad ženkli visuomenės dalis dėl objektyvių priežasčių negali prie jos taip sparčiai prisitaikyti. Valstybė neturi teisės šių žmonių palikti nuošalyje. Juolab, kad mūsų teisės aktai, įskaitant Lygių galimybių įstatymą, įpareigoja užtikrinti vienodą paslaugų prieinamumą visiems šalies gyventojams, nepaisant amžiaus“, – pabrėžia J. Miliuvienė.
Jolita Miliuvienė, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos nuotr.
Rekomenduoja suteikti alternatyvas
Kontrolierės teigimu, svarbu, kad skaitmeniniai pokyčiai būtų diegiami palaipsniui, o siekiant užtikrinti lygias galimybes visoms gyventojų grupėms, būtina išsaugoti alternatyvius paslaugų teikimo būdus. To esą pasigenda ir didžioji dalis skaitmeninės atskirties tyrime dalyvavusių žmonių.
„Pavyzdžiui, sudaryti sąlygas dėl būtinųjų paslaugų teikimo konsultuotis ir gauti reikalingą pagalbą gyvai ar telefonu, leisti identifikuoti asmenį ne tik elektroninėmis priemonėmis, užtikrinti galimybę atsiskaityti ir grynaisiais, kompensuoti tarpininkavimo mokestį, kai nėra sudaryta galimybė už paslaugas atsiskaityti ne skaitmeniniu būdu. Tais atvejais, kai skaitmeninės paslaugos yra teikiamos už mažesnę kainą nei būtų jas įsigyjant gyvai, leisti vyresniems žmonėms šias nuolaidas gauti su pagalba“, – vardija J. Miliuvienė.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba nurodo, kad sušvelninti socialinės atskirties pasėkmes padėtų ir intensyvesnis švietimas: trūksta individualius poreikius atitinkančių skaitmeninių įgūdžių lavinimo programų, prieinamos ir patogios sisteminės pagalbos su skaitmeninių įrenginių ir paslaugų valdymu vyresniems žmonėms.
Nereprezentatyvus skaitmeninės atskirties tyrimas buvo vykdomas nuo šių metų liepos iki rugsėjo mėnesio. Jo metu 55 metų ir vyresnio amžiaus gyventojai, taip pat jų artimieji visoje šalyje pildė popierines ir elektronines anketas bei anonimiškai pasakojo apie atvejus, kai teko susidurti su skaitmenine atskirtimi gaunant paslaugas ar perkant prekes. Taip pat organizuoti gyvi susitikimai su vyresnių žmonių bendruomenėmis. Iš viso kiekybinėje apklausoje dalyvavo 1982 asmenys. 1675 asmenys (85 proc.) užpildė internetinę anketą, 307 (15 proc.) – popierinę anketą. Fokus grupėse dalyvavo 204 žmonės.
