Artėjant Pasaulinei kurčiųjų dienai, aktorius, dainininkas Dominykas Vaitiekūnas pristatė neoficialų Lietuvos kurčiųjų himną. Tai – pirmoji gestų kalbos pagrindu sukurta daina, kurios tekstą bei kurtiesiems priimtiniausią skambesį parinko patys kurtieji, apie gyvenimą tyloje norėdami savo kalba papasakoti girdintiesiems. Dainoje tilpo ir jautrios žinutės apie įžeidimus, o girdintieji padrąsinti nebijoti bendrauti su kurčiaisiais.
„Visuomenėje vis dar vyrauja nuostata, kad kurtieji daug ko negali: rašyti, groti, girdėti muzikos. Tačiau sulaukęs prašymo sukurti jiems dainą pagalvojau: juk jie gali viską – kodėl ir muzikinio himno negali sukurti patys? Juk tai paradoksas. Todėl su kurčiųjų bendruomene suorganizavome dainų kūrimo stovyklas, kurių metu ir įvyko stebuklas – kurtieji sukūrė savo himną, kurį kartu su kompozitoriumi Jokūbu Tulaba aranžavome ir įrašėme girdintiesiems“,– pasakoja D. Vaitiekūnas.
Lietuvių kurčiųjų draugijos prezidentas Kęstutis Vaišnora sako – svarbiausia šiuo kūriniu visuomenei plačiau skleisti žinią apie kurčiuosius, lietuvių gestų kalbą, kurčiųjų kultūrą, meną, patiems prisistatyti bei išsklaidyti mitus.
„Anksčiau viešumoje buvo baisu bendrauti lietuvių gestų kalba, nes tekdavo patirti nemažai patyčių ir pažeminimų. Džiugu, kad dabar tai keičiasi, visuomenė tampa atviresnė. Nepaisant to, vis dar yra žmonių, kurie baiminasi kurčiųjų, vengia bendrauti, galbūt dėl nežinojimo ar kitų priežasčių, o tai nepadeda jaustis pilnaverte visuomenės dalimi. Šis himnas nėra oficialiai patvirtintas kurčiųjų bendruomenės – laikas parodys, ar galėtų būti kurčiųjų himnu, reprezentuojančiu kultūrą, meną ir lietuvių gestų kalbą. Tačiau tai kūrinys, suprantamas tiek kurtiesiems, tiek girdintiesiems ir tikimės, kad tie, kurie bijo, nežino, įsiklausys ir galiausiai supras, kad esame tokie patys kaip ir kiti, o vadinti mus „kurčnebyliais“ yra įžeidimas, nes nesame nebylūs – tik turime savo – lietuvių – gestų kalbą“,– pabrėžia K. Vaišnora.
Dainų vertimai kurtiesiems dažnai tampa gestų chaosu
Kurčiųjų himnas sukurtas per D. Vaitiekūno projektą „Mes taip nesitarėme“, kurio metu jis analizavo kurčiųjų ir muzikos santykį bei ieškojo, kaip jie galėtų labiau mėgautis muzika. Užuot kūręs dainą lietuvių kalba ir adaptavęs kurtiesiems, autorius sumanė kurčiųjų himną sukurti gestų kalbos pagrindu.
„Iki šiol visi dainų tekstai kurtiesiems verčiami iš lietuvių kalbos į gestų kalbą. Tačiau pastaruosius metus daug dirbdamas su kurčiaisiais, analizuodamas jų muzikos pojūtį supratau, kad tokie kūrinių vertimai jiems kelia nepatogumų, nes gestų ir girdinčiųjų lietuvių kalbos turi labai skirtingas struktūras, o išversti tekstai dažnai stokoja logikos, tampa tam tikru gestų chaosu. Todėl nusprendžiau procesą apversti aukštyn kojom“,– sako kūrėjas.
D. Vaitiekūno sumanymui įgyvendinti šią vasarą kurtiesiems suorganizuota stovykla, kurios metu bendruomenės nariai įvairiais būdais mokėsi sukurti melodiją bei tekstus.
Muziką kūrė kurtiesiems pritaikytomis technologijomis
Stovyklose būgnininkas Augustas Baronas kurčiuosius mokė kūno perkusijos ir ritmo pagrindų – dalyviai patys išbandė groti būgnais, nes šis instrumentas leidžia geriau pajusti garso vibracijas. Pasitelktos ir kurtiesiems pritaikytos technologijos. Garso dažnius pulsuojantis specialus kėdės atlošas ir šalia kojų padėta kolonėlė leido kurtiesiems pajusti jų pačių sukuriamo garso vibracijas, o jiems patinkantys muzikos tembrai parinkti, naudojant specialų skaitmeninį instrumentą.
Kurtieji dainos tekstą kūrė diskutuodami, ką svarbiausio apie buvimą kurčiu nori pasakyti Lietuvos visuomenei – sudėlioti mintis kūrybinio rašymo dirbtuvėse mokė dramaturgė Teklė Kavtaradzė, gestotyrininkė Anželika Teresė konsultavo dėl gestų kalbos teksto, o choreografė Agnietė Lisičkinaitė kūrė pasirodymo judesinę versiją.
„Procesas buvo nelengvas, tačiau labai įdomus, o asmeniškai – vienas prasmingiausių mano karjeroje. Atrodo, kuriame tą pačią muziką, tačiau jos kūrimas kurtiesiems ir girdintiesiems be galo skirtingas, reikalaujantis daug laiko bei kantrybės. Vis dėlto pavertėme jį tam tikru žaidimu, kurtieji labai stipriai į jį įsitraukė. Džiaugiuosi, kad pirmieji ėmėmės tokio iššūkio ir tikiuosi, kad mūsų patirtis taps įkvėpimu kitiems kūrėjams“, – šypsosi D. Vaitiekūnas.
Kurčiųjų himną D. Vaitiekūnas su kurčiaisiais pristatė Fluxus festivalyje Kaune gyvai, tikimasi ateityje išleisti ir dainos atlikimą gestų kalba – nufilmuoti dainos vaizdo klipą. Dainos, skirtos, girdinčiųjų auditorijai – jau dabar galima pasiklausyti audio formatu. Atlikėjas dabar visą savo dėmesį sutelks į spalį rengiamą turą Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje su programa „100 Aš“, o po to planuoja pristatyti ir daugiau projekto su kurčiaisiais darbų rezultatų.
Projektą finansuoja Lietuvos Kultūros Taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė.