Iš 141 Seime nario mandatą gavo tik 39 moterys – tai sudaro mažiau nei 30% visų į Seimą išrinktų parlamentarų. Kodėl tai turi mus neraminti? Šie skaičiai nėra tiesiog statistika, jie atspindi nelygią moterų ir vyrų galią mūsų visuomenėje.
Mažųjų grupių galimybė daryti įtaką visos grupės sprendimams
Socialinės psichologijos tyrimai atskleidžia, kad tik tada, kai mažoji grupė sudaro nemažiau nei 30%, ji gali daryti įtaką visos grupės sprendimų priėmimui. Tai reiškia, jog ši mažoji grupė yra pakankamai stipri atstovauti savo interesams, jos balsas yra girdimas, o sprendimai priimami atsižvelgiant į jos poreikius. Kaip bebūtų liūdna, turime konstatuoti, kad naujame Seime nebus pasiekta net šio minimumo –2024-2028 metų kadencijoje Seimo mandatus gavo 39 moterys ir 102 vyrai. Tad galime spėti, kad moterų, kaip vienos iš didžiųjų socialinių grupių interesų atstovavimas, bus problematiškas.
Lietuvos politinė situacija ir poveikis visuomenei
Toks lyčių disbalansas naujajame Seime kelia rimtą susirūpinimą tolydžios visuomenės plėtros galimybėms mūsų šalyje. Kai politikoje dominuoja vienos lyties balsas, kenčia visa visuomenė. Sprendimai tampa šališki, jie priimami neatsižvelgiant į kitos lyties poreikius ir interesus, kokį poveikį sprendimai turės kitos lyties, šiuo atveju moterų, gyvenimams. Pvz. Pirmosios nepriklausomos Lietuvos konservatorių vyriausybės sprendimas uždaryti ikimokyklinio ugdymo įstaigas turėjo ilgalaikės neigiamos įtakos moterų kaip socialinės grupės padėčiai šeimoje ir visuomenėje – jų ekonominiam savarankiškumui, galimybei dalyvauti darbo rinkoje ir kt. Neigiamas šių sprendimų poveikis yra juntamas iki šiol.
Šių Seimo rinkimų metu lyčių lygybės problemas Lietuvos politinėje padangėje pamatė net ir tie, kurie moterų diskriminacijos problemų sprendimu nesidomi. Vienas akivaizdus to pavyzdys – 2024 m. rugsėjo 24 d. LRT vykę politinių partijų debatai. Aušrinė Armonaitė, ekonomikos ir inovacijų ministrė, politinės partijos lyderė – kompetentinga, patyrusi politikė – ten susirinkusių vyrų buvo „statoma į vietą“, tildoma ir apiberiama seksistiniais komentarais.
Tai nebuvo atsitiktinumas ar humoro forma – tai yra dar vienas liūdnas pavyzdys ką vyrai sau leidžia bendraudami su moterimis net ir nacionalinio transliuotojo eteryje: vyrai įsitikinę savo, kaip „dominuojančios lyties“ pranašumu ir akivaizdžiai nesitiki visuomenės pasmerkimo. Tenka pastebėti, kad toks elgesys nesulaukė deramo atkirčio ir iš laidos vedėjų.
Pažymėtina, kad debatų metu A. Armonaitė parodė ne tik savo kompetenciją, bet ir drąsą atstovėdama save ir savo poziciją. Tačiau pagalvokime, kiek daugiau turėtume naudos iš tokių diskusijų, jei moterims nereikėtų nuolat gintis ar kažko įrodinėti, o jos galėtų tiesiog kalbėti ir dalintis savo kompetencija ir įžvalgomis?
Lyčių lygybės problemas atspindi ir ką tik pasibaigusių Seimo rinkimų rezultatai – iš 71 vienmandatės apygardos tik 22-ose buvo išrinktos moterys, o pagal sąrašus – 16 moterų. Tradiciškai moterys yra mažiau reitinguojamos, o debatų metu joms yra sunkiau prisistatyti dėl atvirai seksistinio ir dominuojančių kitų kandidatų vyrų elgesio. Matome, kad didžioji dauguma rinkėjų balsavo už kandidatus vyrus, kas atskleidžia, kad stiklinės lubos yra ne tik moterų karjeros kelyje, partijų sąrašuose bet ir rinkėjų galvose.
Stiklinės lubos – tai metafora, apibūdinanti nematomas kliūtis, su kuriomis susiduria moterys, siekdamos aukštesnių pozicijų organizacijose ar institucijose, įskaitant politiką. Nors šios kliūtys nėra fizinės, jos veikia kaip apribojimai, neleidžiantys moterims užimti aukštesnių vadovaujamų pareigų. Stiklinės lubos dažnai reiškia, kad, nepaisant turimų įgūdžių, patirties ir pasiekimų, moterys gali susidurti su neformaliais barjerais, dėl kurių jų indėlis ir potencialas lieka nepastebėti ir nepanaudojami. Tai daro neigiamą poveikį ne tik moterims, bet ir visuomenei apskritai. Neregimos kliūtys, su kuriomis susiduria moterys, arba netiesioginė diskriminacija, turi neigiamos įtakos tolygiai visuomenės plėtrai, stabdo inovatyvumą ir didina socialinę įtampą.
Sprendimo būdai – laikinosios specialiosios moterų pažangos priemonės
Vienas iš efektyviausių būdų pasiekti didesnės lyčių lygybės ir moterų dalyvavimo sprendimų priėmime yra laikinosios specialiosios moterų pažangos priemonės (dar žinomos kaip pozityvioji diskriminacija). Tai strategijos ir veiksmai, skirti užtikrinti tam tikrų grupių dėl istoriškai susiklosčiusių aplinkybių atsidūrusių mažiau palankioje padėtyje, šiuo atveju moterų, kaip socialinės grupės, lygių galimybių ir teisių įtvirtinimą de jure ir de facto.
Lyčių kvotos partijų sąrašuose, įmonių ir organizacijų valdymo organuose yra būtent tokia specialioji laikinoji moterų pažangos skatinimo priemonė. Kvotos padėtų užtikrinti, kad moterų balsas būtų girdimas, į jų poreikius atsižvelgiama ir jos pačios dalyvautų visų svarbių sprendimų priėmime. Kvotos nėra vien siekis pagerinti statistiką, tai priemonė realiai paskatinti didesnę įvairovę sprendimų priėmimo procese ir visai visuomenei svarbių sričių atstovavime.
Kalbant apie kvotas, pamąstykime, ar turėtume tokių kraštutinių populistinių partijų, jei visos partijos būtų subalansuotos pagal lytį? Atsižvelgiant į kitų šalių, pasiekusių didesnės lyčių lygybės, patirtį – galiu teigti, kad mūsų visuomenė būtų mažiau susiskaldžiusi, labiau sutelkta ir atsparesnė negatyviems išorės poveikiams, įskaitant hibridinio karo priemones, kurios visai neatsitiktinai yra nukreiptos būtent prieš lyčių lygybę, moterų reprodukcines teises (aborto klausimas) ir smurto prieš moteris įveikimo reikalavimus (Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo). Kitaip tariant, tik vykdydami atsakingą lyčių politiką ir diegdami laikinąsias specialiąsias moterų pažangos priemones galime tikėti tvarios visuomenės plėtros, jos sutelktumo ir didesnio atsparumo esamų geopolitinių iššūkių akivaizdoje.
Prezidento pažadas ir ateities lūkesčiai
Šis Seimas jau išrinktas, tačiau dar galime pasistengti, kad nepasikartotų 2020 metų situacija, kuomet Sauliaus Skvernelio vadovaujamoje Vyriausybėje nebuvo nė vienos moters.
Prie balsadėžių, išankstinio balsavimo metu kreipiausi į Lietuvos Respublikos Prezidentą Gitaną Nausėdą. Neformalaus pokalbio metu aptarėme lyčių kvotų svarbą. Prezidentas pripažino, jog tai yra svarbi ir reikalinga laikinoji priemonė bei pažadėjo palaikyti moterų teisių ir lyčių lygybės klausimus. Kviečiu Jo Ekscelenciją Prezidentą šį pažadą prisiminti ir pradėti pildyti formuojantis naujajai Vyriausybei – teikiant Ministrės pirmininkės kandidatūrą, reikalaujant lyčių balanso ministrų kabinete bei tvirtinant ministrių kandidatūras.
O mus visus ateityje kviečiu aktyviai dalyvauti rinkimuose ir balsuoti taip, kad kuo daugiau moterų patektų į Seimą ir būdamos galios pozicijoje nebe po vieną, bet visos kartu galėtų keisti toksišką ir seksistinę atmosferą visuomenėje. Turime pasiekti, kad visos moterys Lietuvoje galėtų laisvai ir oriai dalyvauti viešajame gyvenime, be baimės būti nuvertinamos ar menkinamos vien dėl to, kad yra moterys.
Turime užtikrinti, kad mūsų politinė arena atspindėtų visuomenės įvairovę. Mūsų ateitis priklauso nuo sprendimų, kuriuos priimame šiandien, ir nuo to, kaip užtikrinsime, kad visi balsai, ypač moterų, būtų girdimi ir vertinami.
