Atidaryti paeišką Grafinis elementas
Atidaryti paiešką Grafinis elementas
Uždaryti paieškos laukelį
X

Paremk Lietuvos žmogaus teisių centro veiklą!

Kasdien siekiame mažinti atotrūkį tarp deklaruojamų vertybių – laisva, vakarietiška, demokratiška, žmogaus teises užtikrinanti Lietuva – ir realybės, kurioje žmonės gyvena šiandien. Dirbame tam, kad užtikrintume žmogaus teises Lietuvoje ir padėtume kiekvienam jaustis oriai būnant savimi.

Reklaminis baneris Reklaminis baneris
Skaitinys

Estijos lygių galimybių kontrolierius: Daugiau nei pusė estų palaiko tos pačios lyties santuokas

Ukrainos, Estijos ir LGBTIQ bendruomenės vėliavos.

Ukrainos, Estijos ir LGBTIQ bendruomenės vėliavos.

Goda Rasčiūtė | 2023 05 22

Naujoji Estijos vyriausybė ėmėsi santuokos lygybės įstatymo. Į koalicijos sutartį įrašytą pažadą Estijos politikai žada įgyvendinti dar šiais metais. Tai reikš, kad susituokti galės ne tik skirtingų, bet ir tos pačios lyties poros. Nors daugeliui lietuvių tokia žinia iš Talino buvo netikėta, tačiau visuomenės nuomonės apklausos Estijoje rodo, kad daugiau nei pusė estų pritaria tos pačios lyties santuokoms. Kaip Estijai pavyko pavyko pasiekti tokio sutarimo? Pokalbis su Estijos lygių galimybių  kontrolieriumi Christian Veske.

Kaip Estijos visuomenė istoriškai priėmė santuokos lygybės klausimą? Kas padėjo šį klausimą įtraukti į darbotvarkę?

Norėdami geriau suprasti santuokos lygybės klausimą Estijoje, turime sugrįžti keletą metų atgal. Jau po nepriklausomybės atgavimo Estijoje kūrėsi LGBT organizacijos, kurios nuosekliai kovojo dėl savo vietos visuomenėje, tačiau pirmosios eitynės Taline buvo suorganizuotos 2004 metais – tai buvo didelis istorinis žingsnis į priekį. Užtruko 10 metų ir nesuskaičiuojamų pastangų, kol Estijos Parlamentas priėmė lyčiai neutralų bendro gyvenimo įstatymą (partnerystės įstatymą – aut. past.).

Christian Veske, Kaisa Maarja/ feministeerium.ee nuotr.

Christian Veske, Kaisa Maarja/ feministeerium.ee nuotr.

Nors techniškai tos pačios lyties poros galėjo sudaryti partnerystę, tačiau praktiškai, kilo daug problemų, kurias norint spręsti reikėdavo kreiptis į teismus. Nors poros, kurios turėjo išgyventi šį etapą, patyrė labai daug sunkumų, aš manau, kad jų patirtos problemos skatino susidomėjimą ir neleido šiai temai išnykti iš viešojo diskurso. Manau, kad visuomenė palaipsniui pradėjo suprasti, kokius sunkumus patiria tos pačios lyties poros, tiesiog elementariai organizuodamos savo gyvenimus, nekalbant apie psichologines problemas.

Netobulą partnerystės įstatymą laikote pagrindine priežastimi, dėl kurio kilo diskusijos dėl santuokų lygybės?

Dar vienas, gana netolimas laikotarpis, buvo COVID-19 ir karantinai, kurių metu judėjimas buvo ribotas. Tapo aišku, kad partnerystę reikia registruoti ne tik dėl galimybės turėti oficialiai registruotą partnerystę, bet ir dėl praktinių priežasčių – susitikti buvo galima tik su savo šeimų nariais, ar partneriais, su kuriais santykiai buvo registruoti teisiškai. Žmonėms, kurių santykiai buvo tarpvalstybiniai, ar partneriai gyveno skirtinguose miestuose, tapo neįmanoma būti kartu, nes keliauti buvo galima tik turint dokumentą, įrodantį oficialiai registruotus santykius.

LGBTIQ teisių aktyvistė, Alar Truu nuotr.

LGBTIQ teisių aktyvistė, Alar Truu nuotr.

Santuokos lygybės klausimas viešajame diskurse tapo dar ryškesnis, kuomet praėjusi vyriausybė pradėjo planuoti referendumą klausimu, ar santuoka turi išlikti tik tarp moters ir vyro. Tai buvo labai įtemptas laikotarpis Estijoje ir visuomenėje vyravo intensyvios emocijos, tačiau referendumas niekada neįvyko, nes vyriausybė sugriuvo. Įdomu, kad staiga mes nustojome kalbėti apie bendro gyvenimo įstatymą – į darbotvarkę buvo atneštas santuokos lygybės klausimas.

Šių metų parlamento rinkimuose partijos „Eesti 200“, socialdemokratai bei žalieji iškėlė santuokos lygybę kaip vieną iš pagrindinių prioritetų savo rinkiminėse programose. Reformų partija, kuri šiuo metu yra pati populiariausia šalyje, žadėjo pataisyti bendro gyvenimo įstatymą, tačiau apie santuokos lygybę nekalbėjo. Pasirodžius rinkimų rezultatams tapo aišku, kad socialiai kairiosios partijos laimėjo, todėl pokalbiuose dėl koalicijos buvo nuspręsta priimti santuokos lygybės įstatymą.

Kaip skiriasi viešoji nuomonė apie santuokos lygybės įstatymą Estijoje tarp skirtingų visuomenės grupių?

Jau kuris laikas skirtingos organizacijos Estijoje rengia apklausas šiuo klausimu – skiriasi klausimų formuluotės, tačiau nuomonės panašios. Apytiksliai 53 procentai gyventojų palaiko šį įstatymą, apie 40 procentų yra prieš. Nors ženkliai didesnė dalis šį klausimą palaiko, tačiau visuomenė yra susiskirsčiusi į dvi grupes. Didžiausi skirtumai atsiskleidžia politiniame spektre: net 70 procentų populiariausios Reformų partijos palaikytojų yra už, nors, kaip minėjau, partija net neturėjo šio klausimo savo rinkimų programoje. Panašus palaikymas matomas tarp socialdemokratų ir „Eesti 200“. Ženkliai mažesnis palaikymas matomas tarp dešiniųjų partijų – tik 10 – 15 procentų.

Talinas, Visit Estonia nuotr.

Talinas, Visit Estonia nuotr.

Žmonės, kurių gimtoji kalba nėra estų, arba savo šeimose jie nekalba estiškai, į šį įstatymą žiūri nepalankiai. Estijoje yra didelė populiacija žmonių, nekalbančių estiškai, ir neretai jų pažiūros yra gerokai konservatyvesnės, tačiau paskutiniai apklausų rezultatai rodo, kad, lyginant su kitomis visuomenės grupėmis, palaikymas santuokos lygybei labiausiai išaugo tarp rusiškai kalbančių žmonių. Taip pat yra pastebima tendencija, kad jaunesni estai (73 procentai) šį įstatymą palaiko žymiai dažniau nei vyresni.

Kadangi įstatymas dar nėra priimtas, tik įrašytas į koalicijos sutartį, kokie yra pagrindiniai argumentai už, kaip politikai bando įtikinti piliečius, kurie neturi nuomonės, ar yra prieš? Kokie yra opozicijos argumentai?

Pagrindinis argumentas yra toks, kad šis įstatymas nieko nekainuoja, tačiau nauda visuomenei yra milžiniška. Aplink šį argumentą yra kuriamas visas bendras naratyvas.

Manau, greitu metu išvysime daug daugiau pasipriešinimo šiam įstatymui. Jau dabar egzistuoja straipsniai, bandantys paneigti šio įstatymo svarbą ir naudą. Dešiniosios partijos imasi lobistinės veiklos, įsteigė tradicinės šeimos darbo grupę parlamente. Visuomenėje yra skirtingų nuomonių, todėl labai svarbu rasti netradicinių sąjungininkų iš skirtingų profesinių laukų, kurie galėtų pademonstruoti platesnę įstatymo naudą. Pamenu, kuomet 2014 m. vyko diskusijos apie bendro gyvenimo įstatymą, labai daug skirtingų organizacijų išreiškė palaikymą. Pavyzdžiui, medikų organizacijos pristatė svarbius visuomenės sveikatos argumentus – žmonių sveikata yra daug geresnė, kuomet jie yra viešai priimtinuose santykiuose, neturi apsimetinėti tuo, kuo nėra. Ryšys tarp psichologinės sveikatos ir visuomenės priėmimo yra moksliškai įrodytas, todėl nelogiška neigti LGBTQ+ asmenų egzistavimą, nes tai turį neigiamą kainą pačiai Estijai.

Christian Veske, asmeninio archyvo nuotr.

Christian Veske, asmeninio archyvo nuotr.

Kokia šio įstatymo geopolitinė reikšmė? Kaip šalys, tokios kaip Rusija, bando paveikti naratyvą Estijoje?

Rusų tautybės ar rusiškai kalbantieji žmonės Estijoje dažniau turi negatyvų požiūrį į LGBTIQ teises. Nenuostabu, nes negatyvus požiūris į LGBTIQ yra Rusijos propagandos dalis: Europos Sąjungos dezinformacijos centro duomenys rodo, kad savo kampanijose informaciją, susijusią su seksualine orientacija ar lytine tapatybe, Rusija vaizduoja kaip supuvusių Vakarų, įskaitant Baltijos šalis, kultūros požymį, kaip absoliučią priešingybę normalumui.

Atsakydami į tokius naratyvus, suprasti savo ryšį su Vakarų kultūra ir jį ugdyti. Baltijos šalys ilgą laiką neturėjo rašytinės LGBTIQ istorijos, tyrimų, akademinių straipsnių. Svarbu parodyti visuomenei, kad LGBTIQ žmonės visada gyveno ir toliau gyvena Baltijos šalyse, yra tos pačios visuomenės nariai, kurie ilgą laiką buvo ir vis dar yra ignoruojami.

Kaip manote, kokią įtaką santuokos lygybės įstatymas gali padaryti kitoms Baltijos valstybėms, sprendžiant problemas, su kuriomis susiduria LGBTIQ bendruomenė?

Dažnai pamirštame, kad visas tris Baltijos šalis sieja unikali istorija, kuri iki šiol mus vienija. Be galo svarbu palaikyti bendradarbiavimą, informacijos dalijimąsi ir mokytis vieniems iš kitų. Kiekviena šalis turi skirtingas perspektyvas, tačiau jos gali būti pritaikytos kitoms. Neretai didesni pasikeitimai vienoje iš valstybių paveikia dinamikas kitoje, todėl tikiuosi, kad santuokos lygybės įstatymo priėmimas Estijoje paskatins Lietuvos Seimą judėti link tolerantiškesnės, atviresnės politikos.

Grafinis elements
Grafinis elements
Grafinis elements
Grafinis elements
Komentuoki