Europos lyčių lygybės institutas (EIGE) paskelbė naujausią Lyčių lygybės indeksą. Juo matuojama moterų ir vyrų lygybė Europos Sąjungos šalyse. Šiemet dėmesys skirtas lyčių lygybei žaliajame kurse – kaip į lyčių lygybę atsižvelgiama ES pereinant prie žaliosios ekonomikos. Per metus bendras Europos lyčių lygybės indeksas padidėjo 1,6 balo – nuo 68,6 balų iki 70,2 iš 100 galimų. Lietuva ES vidurkio vis dar nepasiekė, tačiau situacija pagerėjo.
Lietuva – iš 20-os vietos į 17-tą
Lietuvos įvertis Lyčių lygybės indekse per metus pakilo 3,5 balais – surinkome 64,1 iš 100. Iš pernai užimtos 20-tos vietos pakilome į 17-tą. Visgi nuo ES vidurkio vis dar atsiliekame per 6,1 balo.
Sudarant šį įvertį, skaičiuoti Lietuvos lyčių lygybės rodikliai penkiose srityse: darbo, pinigų, žinių, laiko, galios ir sveikatos būklės.
Pagrindinė Lietuvos šoktelėjimo į viršų priežastis – nauji duomenys laiko srityje. Joje skaičiuojama, kiek laiko moterys ir vyrai skiria namų ruošos darbams, vaikų ir kitų artimųjų priežiūrai, laisvalaikio užsiėmimams bei savanorystei. Šioje srityje Lietuva surinko 62,1 balo, tačiau skirtumai tarp lyčių – vis dar nemaži.
Pavyzdžiui, namų ruošos darbams, maisto gaminimui kasdien laiko skiria 65 proc. moterų ir tik 29 proc. vyrų. Vaikų, anūkų, senelių ar artimųjų su negalia rūpyba kasdien užsiima 35 proc. moterų ir 21 proc. vyrų. Svarbu atkreipti dėmesį, kad lyginant su 2016 m. duomenimis, vyrų įsitraukimas į vaikų ir kitų artimųjų priežiūrą ne tik nepadidėjo, bet ir nukrito: nuo 24 proc. iki 21 proc. Moterų laikas, skiriamas namų ruošai sumažėjo (nuo 79 proc. iki 65 proc.), tačiau vyrų – nė kiek nepakito. Vienintelė sritis, kurioje laikas susilygino, yra laisvalaikis: sporto, kultūros bei kitais užsiėmimais už namų ribų kasdien ar kelis kartus per savaitę užsiima 21 proc. moterų ir tiek pat vyrų.
Geriausiai Lietuvai sekasi darbo srityje – čia surinkome 75,7 balo. Nors įvertinimas per metus truputį padidėjo (nuo 73,9 balo 2022 m.) ir pralenkėme šiųmetį ES vidurkį (73,8), Europos kontekste nukritome penkiomis vietomis žemyn, nes kitos šalys darbo srityje lyčių lygybės link juda greičiau.
Labiausiai nuo ES vidurkio (82,6) atsiliekame pinigų srityje. Joje šiemet surinkome 71,2 balo ir užimame 24 vietą. Lyčių lygybės pinigų srityje įvertinimas per metus paaugo vos 0,8 balo. Tai lemia augantis atlyginimų atotrūkis, didesnė moterų skurdo rizika.
„Matome, kad situacija juda geryn, tuo galime pasidžiaugti, tačiau svarbu pažvelgti giliau. Kaip teigia EIGE ekspertai, labiausiai šalies pasistūmėjimą lėmęs rodiklis yra laisvalaikio užsiėmimai. Tai yra svarbi kiekvieno mūsų gyvenimo dalis, tačiau verta pasvarstyti, kodėl bėgant 2023 metams Lietuvoje vyrai ir moterys „susilygino“ tik laisvalaikio leidime, o namų ruošos krūvis, darbo užmokestis vis dar rodo didelį atotrūkį.
Labai svarbus palyginimas su 2016 metais: Lietuvoje sumažėjo moterų, kasdien tvarkančių namus ir gaminančių maistą, tačiau tą patį darančių vyrų skaičius per 7 metus visiškai nepasikeitė – išliko 29 proc. Panašu, kad nepagerėjo darbų pasiskirstymas, veikiau namų ūkiuose pradėjo darbuotis daugiau siurblių-robotų, kitos buitinės technikos ar paslaugų teikėjų, padedančių sumažinti ant moterų pečių krentančius darbus. Dar liūdniau, kad sumažėjo vyrų, kasdien skiriančių laiko vaikų ir kitų artimųjų priežiūrai, procentas. Nors jis sumažėjo ir moterų tarpe, tačiau atotrūkis išlieka gana didelis,” – teigia lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė.
Birutė Sabatauskaitė. Asmeninio archyvo nuotrauka.
Lyčių lygybė ir žalieji pokyčiai
Šalia kasmetinio indekso sudarymo, šiais metais EIGE tyrė, kaip lyčių lygybė atliepiama sprendžiant vieną svarbiausių šio meto problemų – aplinkosaugos ir klimato pokyčius. EIGE ekspertai analizavo, kaip vyrai ir moterys naudojasi tvaresniu transportu, kiek vyrų ir moterų dalyvauja šios srities sprendimų priėmime, kaip juos paveikia energetikos krizė.
Paaiškėjo, kad Lietuvoje daugiau moterų nei vyrų renkasi aplinkai draugiškas transporto priemones: 45 proc. moterų, ir 35 proc. vyrų reguliariai keliauja viešuoju transportu ar dviračiu, dalijasi automobiliu su kitais keleiviais (angl. car-pooling). Ženkliai daugiau moterų (42 proc.), nei vyrų (28 proc.) viešąjį transportą įvardija kaip vieną iš savo trijų pagrindinių keliavimo priemonių. Apie 42 proc. Lietuvos moterų ir 43 proc. vyrų tvirtina jaučiantys asmeninę atsakomybę mažinti klimato kaitą (ES vidurkis – 62 proc. ir 61 proc. atitinkamai).
Anot indekso autorių, net prieš prasidedant energetikos krizei nemaža dalis Lietuvos gyventojų susidurdavo su sunkumais padengti elektros ir šildymo išlaidas. 2021 metais daug vienišų mamų (38 proc.) ir vienišų tėčių (41 proc.) negalėjo pakankamai apšildyti savo namų. Duomenys taip pat rodo, kad su tokiais pat sunkumais vienišos moterys susidūrė daug dažniau nei vieniši vyrai (atitinkamai 34 proc. ir 26 proc.). Tikėtina, kad dabar šie skaičiai gerokai išaugę dėl besitęsiančios energetikos krizės.
Pastebima, kad Lietuvos transporto ir energetikos sektoriuose dirba ženkliai daugiau vyrų. Moterys sudaro tik 23 proc. energetikos srities ir 26 proc. transporto srities darbuotojų. Jos taip pat nepakankamai reprezentuojamos sprendimų priėmimo procesuose – 2022 metais, moterys sudarė tik 29 proc. sprendimų priėmėjų Seimo komitetuose, kurie atsakingi už aplinkosaugos ir klimato kaitos klausimus.
Aukščiausiose Lyčių lygybės indekso vietose vietas išlaiko Švedija, Nyderlandai ir Danija, žemiausiose šiemet – Čekija, Vengrija ir Rumunija.
Lyčių lygybės indeksas matuoja ES valstybių lyčių lygybės pažangą šešiose srityse: darbo, pinigų, žinių, laiko, galios ir sveikatos. Darbo srityje vertinamas moterų ir vyrų užimtumas bei pasiskirstymas į „moteriškas“ ir „vyriškas“ profesijas darbo rinkoje. Pinigų srityje atsižvelgiama į tai, kaip finansiniai resursai (uždarbis, pajamos) pasiskirsto tarp lyčių bei kokioje ekonominėje padėtyje gyvena moterys ir vyrai. Žinių srityje vertinamas moterų ir vyrų dalyvavimas švietimo sistemoje bei lyčių pusiausvyra feminizuotose specialybėse. Laiko srityje matuojama, kiek moterys ir vyrai skiria laiko buities, vaikų priežiūrai ir laisvalaikiui. Galios srityje analizuojama lyčių pusiausvyra politikoje, ekonomikoje ir visuomeninės svarbos organizacijose. Sveikatos srityje vertinama moterų ir vyrų sveikatos būklė, su sveikata susijusi elgsena ir sveikatos paslaugų prieinamumas.
