Šį rudenį sukanka dveji metai, kai prasidėjo #MeToo judėjimas, atskleidęs seksualinio priekabiavimo istorijas ir reiškinio mastą. Lapkričio mėnesį prieš dvejus metus viešai paskelbta ir pirma lietuviškoji #MeToo istorija. Šiandien judėjimas neretai linksniuojamas kaip apvertęs pasaulį aukštyn kojomis, pakeitęs situaciją iš pagrindų – tačiau laiko atžyma įpareigoja atsiriboti nuo įspūdžio ir paklausti, ar be masinio susidomėjimo pasiekta

Trečiadienį spaudos konferencijoje pristatyta pirmoji reprezentatyvi gyventojų nuomonės apklausa apie seksualinį priekabiavimą šalyje. Apklausos rezultatai rodo, kad Lietuvos visuomenė seksualinį priekabiavimą laiko rimta problema, tačiau kaltę dėl tokio elgesio yra linkusi perkelti nukentėjusiam asmeniui.

Pirmadienį per šimtas organizacijų kreipėsi į Seimo narius, prašydamos nepritarti siūlomiems Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimams. Anot organizacijų, tokie pakeitimai blokštų Lietuvą atgal ir grąžintų fizinį smurtą prieš vaikus. Specialistai taip pat atkreipia dėmesį, kad tai – ne vienintelis pataisų trūkumas. Anot jų, priėmus pataisas, pažeidžiamiausia visuomenės dalis – vaikai –  nuo smurto būtų

Šiandien daliai Seimo narių kviečiant Lygių galimybių kontrolierę Agnetą Skardžiuvienę pasiaiškinti dėl socialinės kampanijos „Palaikyk“, žmogaus teisių organizacijos reiškia paramą kontrolierei. Anot organizacijų, reklamoje išsakyti teiginiai atspindi realią situaciją, tad spręsti reikia įvardytą problemą, o ne užsipulti nepriklausomos institucijos vadovę. Toks raginimas išsakytas Seimo nariams išsiųstame kreipimesi, kurį pasirašė beveik 50 organizacijų.

Švietimo NVO tinklas ir Žmogaus teisių organizacijų koalicija nepritaria LR Seimo narių grupės rugsėjo 14 d. užregistruotiems Švietimo įstatymo pakeitimams.

Lietuvos policija pernai fiksavo apie 11 tūkst. smurto artimoje aplinkoje atvejų, tai sudarė 18 proc. registruotų nusikalstamų veikų. 82 proc. smurto aukų yra moterys, 91 proc. smurtautojų ‒ vyrai. Tačiau kovai su moterų patiriamu smurtu skirta Europos Tarybos konvencija, kurią jau įgyvendina dauguma ES valstybių, iš Lietuvos politinės darbotvarkės išbraukta.

Žmogaus teisių portale manoteises.lt paskelbta peticija, raginanti policiją tirti neapykantos nusikaltimus Lietuvoje. Tokį raginimą planuojama išsakyti ir ketvirtadienį sostinėje organizuojamoje protesto akcijoje. Visuomenininkai teigia, kad policija netiria neapykantos motyvuotų nusikaltimų, kurie tapo ypač latentiškais.

Minint kovo 8 – ąją, Vilniuje surengtos visuotinės eitynės už moterų teises. Su šūkiais „Ne tulpės, o teisės“, „Tokios Lietuvos dukroms nepaliksime“, „Ratifikuokite Stambulo konvenciją“ politikai raginti ne gėles dovanoti, bet imtis esminių reformų, mažinant smurtą prieš moteris.

Trečiadienį viešų kaltinimų dėl  seksualinio priekabiavimo ir išnaudojimo sulaukęs Vilniaus dailės akademijos (VDA) profesorius Jonas Gasiūnas ketvirtadienį pasitraukė iš akademijos. Po pasitraukimo atsirado naujų liudijimų dėl naujų tos pačios akademijos dėstytojų galimai netinkamo elgesio. Aiškėja, kad toks elgesys – vieša paslaptis. Kodėl žino daug kas, bet kalba retas? Apie tai – pokalbis su psichoterapeutu, profesoriumi