„Nieko apie neįgaliuosius be pačių neįgaliųjų“ – tokiu šūkiu nešini nuo Katedros iki Vyriausybės žygiavo daugiau nei 200 žmonių, reikalaudami kuo skubiau spręsti žmonių su negalia klausimus. Lietuvos neįgaliųjų forumo prezidentė Dovilė Juodkaitė sakė, kad Lietuvoje po ekonominės krizės sekė vertybinė, žmogaus teisių krizė, kurios metu Lietuvoje anksčiau jaustas progresas žmonių su negalia atžvilgiu sulėtėjo, o žmonės buvo pastūmėti dar didesnės izoliacijos ir skurdo link.
Kasmet gruodžio 3-ąją yra minima Tarptautinė žmonių su negalia diena. Šios dienos išvakarėse į eiseną susirinkusieji džiaugėsi, kad per dvidešimt penkerius Nepriklausomybės metus žmonių su negalia situacija pagerėjo: nebeliko orumą žeminančių ir nuvertinančių terminų, kuriais anksčiau vadinti vieną ar kitą negalią turintys vaikai ar suaugę žmonės. Buvę „nemokytini“ dabar vaikai su specialiaisiais poreikiais gali mokytis drauge su visais vaikais, o tėvai džiaugtis savo vaikų galimybe ugdytis; vietoje invalidų dabar kalbame apie žmones su negalia, ir apie jų galias bei galimybes, apie kliūtis, kurios jiems trukdo dalyvauti visuomenėje daugiau nei jų turima diagnozė, sutrikimas ar ligos pasekmė.
Eisenos metu angelais apsirengę žmonės kvietė praeivius palaikyti žmonių su negalia teises ir pasirašyti peticiją. Kiti eisenos dalyviai nešė transparantus, kviečiančius užtikrinti Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos kontrolę, nemokamą žmonių nuvežimą į dializes ir užtikrinti lygias teises.
Pasigendama konstruktyvių valdžios veiksmų
Per 300 tūkstančių žmonių ir skirtingas žmonių su negalia organizacijas vienijantis Lietuvos neįgaliųjų forumas gruodžio 1 d. atviru laišku kvietė Socialinės apsaugos ir darbo ministrę Algimantą Pabedinskienę dalyvauti eisenoje ir išklausyti žmones su negalia. Susitikti su į mitingo dalyviais atvyko Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Algirdas Šešelgis.
Prie Vyriausybės rūmų kalbėjusi Dovilė Juodkaitė teigė, kad „skaudžiausia, kad politikai, valdžios institucijos ir neįgaliųjų interesams atstovaujanti bei negalios politiką koordinuojanti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nesiima konstruktyvių veiksmų ir neinicijuoja reformų, siekiant gerinti žmonių su negalia situaciją“.
Žmonių su negalia sąskaita mažinti krizės padariniai
„Tinkamai įgyvendinant konvenciją, teigiamus pokyčius pajustų žmonės su negalia, tuo tarpu dabar tegalima apgailestauti, kad ekonominės krizės akivaizdoje valstybė ne tik nesiėmė priemonių, kad apsaugotų pažeidžiamiausias savo piliečių grupes, bet jų sąskaita mažino krizės padarinius,“ – teigiama Lietuvos neįgaliųjų forumo išplatintame pranešime.
Eisenos organizatoriai teigia, kad remiantis Eurostat duomenimis, Lietuva iš ekonominės krizės jau išbrido ir net aplenkė prieškrizinį BVP lygį, tačiau žmonių su negalia situacija vis dar solidariai krizinė.
Lietuva, viena iš nedaugelio ES šalių, kurioje krizės metu dėl mažinamo biudžeto išlaidų žmonės su negalia ir jų šeimos nariai nukentėjo itin smarkiai. Krizės metužmonių su negalia sąskaita buvo užkamšyta ne viena biudžeto skylė – neįgalieji parėmė valdžią solidžia daugiau nei 100 mln. Lt suma. Savarankiškam gyvenimui reikalingų socialinių išmokų bei paslaugų „apkarpymas“ daugelį asmenų su negalia pastūmėjo dar didesnės izoliacijos ir skurdo link. Tyrimo duomenimis, Europos mastu 1 iš 5 asmenų su negalia (21.1%) yra skurdo rizikoje lyginant su negalios neturinčiais asmenimis (14.9 %). Lietuvoje ši skurdo rizika itin padidėjo žmonėms su negalia ekonominės krizės pasekoje (+21.01%).
Neįgalieji – savo reikalų ekspertai
Eisenos dalyviai reikalavo iš atsakingų valdžios institucijų politinės valios užtikrinti visų piliečių lygiateisį buvimą visuomenėje, imtis konstruktyvių veiksmų, kurie sudarytų galimybes įgyvendinti Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją ir siekti, kad žmonių su negalia integracija į visuomenę taptų realybe Lietuvoje, o neįgalieji būtų tie ekspertai, su kuriais būtų derinami visi su negalia susiję klausimai.
Norintieji palaikyti eisenos dalyvius ir pasirašyti peticiją, ją gali rasti čia: http://www.peticijos.lt/visos/71640
