„Aš per daug bijau gyventi atvirai, todėl kaip LGBTI+ asmuo atsiskleidžiu tik anonimiškai, virtualioje erdvėje arba grupėse, kuriose mažai šansų patirti neapykantą. Taip išvengiu įžeidinėjimų ir grasinimų, bet tuo pat metu jaučiuosi tarsi slėpčiausi savo mažame pasaulyje“, – patirtimi dalinasi Lietuvos gyventoja, dalyvavusi LGBTI+ žmonių padėties tyrime.
Europos LGBTI+ žmonių liudijimai apie patiriamą diskriminaciją, neapykantą ir smurtą nugulė ES Pagrindinių teisių agentūros tyrime, kurio metu buvo apklausta daugiau kaip 100 tūkst. LGBTI+ asmenų.
Diskriminacija paplitusi įvairiose gyvenimo srityse
Tyrimo duomenimis, Lietuvoje per vienerius metus iki apklausos 47 proc. respondentų jautėsi diskriminuojami bent vienoje iš kasdienio gyvenimo sričių (pavyzdžiui, lankantis kavinėje, restorane, ligoninėje ar parduotuvėje). 20 proc. jautėsi diskriminuojami darbe ar ieškodami darbo.
„Bandydamas išsinuomoti būstą susidūriau su daugybe diskriminacijos dėl savo lyties ir dėl to, kad nuomotis nori du vyrai. Buvau apspjautas kaimyno, pavadintas p***rastu, bet policija nieko nedarė ir tepasakė, kad mano gyvybei ir saugumui negresia pavojus, todėl įvykis nebus tiriamas“, – pasakoja tyrimo dalyvis iš Lietuvos.
Net 58 proc. respondentų teigia, kad per vienerius metus iki tyrimo yra patyrę priekabiavimą.
Neapykanta ir smurtas prasideda dar mokykloje
Beveik ketvirtadalis tyrimo dalyvių iš Lietuvos mano, kad smurtas prieš LGBTI+ asmenis išaugo. Trečdalis teigia, kad per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje padaugėjo neigiamų nuostatų LGBTI+ žmonių atžvilgiu.
„Pagrindinė problema yra ta, kad lytinis ir etinis švietimas LGBTI+ temomis neegzistuoja nei namuose, nei mokyklose. Dėl to homofobija perduodama iš kartos į kartą“, – teigia apklausos dalyvis iš Lietuvos.
Didelė dalis LGBTI+ asmenų Lietuvoje nesijaučia laisvai kasdieniame gyvenime ir jaučiasi nesaugiai dėl savo tapatybės. 67 proc. apklausos dalyvių teigia, kad dažnai arba visada vengia susikibti rankomis su tos pačios lyties partneriu (-e) Lietuvoje. 38 proc. tvirtina, kad dažnai arba visada vengia tam tikrų vietų, bijodami būti užpulti.
LGBTQ+ teisių aktyvistė, Alar Truu nuotr.
12 proc. respondentų teigia, kad per 5 metus iki apklausos Lietuvoje buvo užpulti dėl buvimo LGBTI+. 4 proc. užpuolimą patyrė per vienerius metus iki dalyvavimo apklausoje.
Tyrimas taip pat rodo, kad Lietuvoje LGBTI+ žmonės su neapykanta ir smurtu susiduria dar mokykloje: net 72 proc. visų respondentų teigia, kad mokykloje patyrė patyčias, įžeidimus ar grasinimus dėl savo tapatybės.
„Kaip translytis žmogus, gyvendamas Lietuvoje kasdien jaučiuosi vis beviltiškiau. Sunku rasti prasmės ar net svajoti, kad mano gyvenimas pagerės“ , – teigia Lietuvoje gyvenantis respondentas.
LGBTI+ žmonių jaučiama neviltis atsiskleidžia ir labiausiai nerimą keliančioje statistikoje: 22 proc. LGBTI+ respondentų Lietuvoje per metus iki apklausos dažnai ar nuolat mąstė apie savižudybę.
Tyrimo autoriai teigia, kad apklausos išvados padės Europos Komisijai įvertinti jos LGBTI+ asmenų lygybės strategiją ir plėtoti LGBTI+ asmenų pagrindinių teisių apsaugos ir skatinimo politiką. Savo ruožtu FRA jau dabar ragina Europos šalių vyriausybes imtis veiksmų, pavyzdžiui – investuoti į policijos pareigūnų mokymus apie tinkamą reagavimą į neapykantos nusikaltimus prieš LGBTI+ asmenis, užtikrinti LGBTI+ moksleivių saugumą mokyklose, kovoti su neapykantos ir dezinformacijos kampanijomis virtualioje erdvėje ir kt.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba primena, kad patyrus diskriminaciją ar priekabiavimą dėl seksualinės orientacijos rekomenduojama kreiptis į Tarnybos specialistus (-es). Daugiau informacijos: https://lygybe.lt/susisiekti-del-diskriminacijos/
