Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu Editai Daugėlaitei buvo panaikintas neveiksnumas visose srityse, tik paliekant ribotą neveiksnumą turtinių santykių srityje. Nepaisant to, Teismo sprendimas yra nepaprastai svarbus žingsnis į priekį įgyvendinant žmogaus teises Lietuvoje, nes realiai parodo kryptį, kaip įgyvendinti Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos 12-ą straipsnį, nustatantį neįgaliųjų lygybę prieš įstatymą.
Atmesdamas net dviejų teismo ekspertizių išvadas, kuriomis psichiatrai siūlė palikti buvusius neveiksnumo apribojimus, teismas pripažino, kad „psichikos neveiksnumas ir kitos diskriminacinio pobūdžio etiketės nėra teisėta priežastis nepripažinti teisinio veiksnumo asmeniui (5 pastr.) <…> Psichikos (ir intelekto) sutrikimo diagnozės nustatymas nėra pagrindas apriboti žmogaus teises (12 pastr.)“.
Iš esmės, šiuo teiginiu buvo atmestas diskriminacinis negalios pagrindu bei sutrikimais grįstas negalios modelis ir pripažįstamas žmogaus teisėmis grįstas negalios modelis, įtvirtintas JT Neįgaliųjų teisių konvencijoje, kurią ratifikuodama įsipareigojo įgyvendinti mūsų valstybė.
Be to, šiuo Teismo sprendimu buvo pripažintas Konvencijos 12-ame straipsnyje numatytos ir Kauno Arkos bendruomenėje jau ilgą laiką teikiamos pagalbos, priimant sprendimus, legitimumas bei svarba.
Kauno Arkos bendruomenės patirtis inicijuojant pagalbą, priimant sprendimus ir vykdant atitinkamą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos projektą, yra geroji praktika, sudaranti prielaidas sisteminiams pokyčiams panaikinti diskriminacinį neveiksnumo institutą ir užtikrinti žmonių su negalia orumą, lygybę ir laisvę lygiai su visais kitais žmonėmis dalyvauti visuomenėje be diskriminacijos dėl negalios.
Savo sprendime Teismas originaliai pateikė labai svarbią rekomendaciją, pasiūlydamas sudaryti notarinę Editos ir Kauno Arkos bendruomenės sutartį dėl tolesnės pagalbos priimant spendimus teikimo. Šia rekomendacija Teismas nustatė praktines gaires, sudarančias pagrindą įteisinti žmogaus su negalia ir pagalbos priimant sprendimus paslaugos teikėjo notarinę sutartį kaip tinkamą teisinę priemonę, siekiant apsaugoti žmogaus su negalia lygias teises su visais kitais žmonėmis. Teismo įvardinta notarinė sutartis teikti pagalbą, priimant sprendimus, sudaro prielaidas atsisakyti Civiliniu kodeksu vis dar reglamentuotos diskriminacinės suaugusiųjų globos formos žmonėms su negalia, apribojant ar net atimant jų prigimtines teises dėl jų negalios. Taip pat tai sudaro prielaidas pereiti prie žmogaus teisių neribojančių teisinių santykių. Tokios notarinės sutartys apsaugotų žmogaus su negalia teises, įpareigojant teikti pagalbą žmogui su negalia priimant sprendimus, gerbiant žmogaus su negalia nuomonę ir valią.
Notarinė sutartis, skirta apsaugoti žmogaus teises, teikiant pagalbą bei priimant sprendimus, yra įpareigojanti sutartis. Tai kelias galutinai išsilaisvinti iš diskriminacinio teisinio neveiksnumo reglamentavimo, įgyvendinant prigimtinę lygybės prieš įstatymą ir žmonių su negalia lygybės su visais žmonėmis teisę. Kaip teigiama JT Neįgaliųjų teisių konvencijos preambulėje, visos žmogaus teisės turi būti garantuotos visiems žmonėms su negalia, nesvarbu, kokio intensyvumo pagalba reikalinga konkrečiam žmogui.
Taikant pagalbą, priimant sprendimus, šiam viešam pranešimui yra gautas Editos Daugėlaitės sutikimas raštu ir žodžiu.
Bylą vedė advokatas Saulius Dambrauskas (Viešojo intereso gynimo fondas https://www.vigfondas.lt).
Šis komentaras prieinamas ir LENGVAI SUPRANTAMA KALBA.
*Nuotraukoje – teismo procese dalyvavę Kauno Arkos bendruomenės nariai: valdybos narys prof. Jonas Ruškus, įkūrėjas ir buvęs vadovas dr. Gedas Malinauskas, socialinė darbuotoja, pagalbos priimant sprendimus specialistė Indrė Jaugėlaitė ir Edita Daugėlaitė.
