Atidaryti paeišką Grafinis elementas
Atidaryti paiešką Grafinis elementas
Uždaryti paieškos laukelį
X

Paremk portalą manoteises.lt!

Ir tau patinka manoteises.lt? Paremk portalą, skirdama (s) 1,2 % gyventojų pajamų mokesčio Lietuvos žmogaus teisių centrui. Nes kiekviena istorija svarbi!

Reklaminis baneris Reklaminis baneris
Skaitinys

Ištvanas Kvik prabilo apie mažai nežinomus romų istorijos akcentus

Lietuvos romų bendruomenė | 2023 09 07

Ištvanas Kvik neslepia, kad vis dar gyvena šiek tiek sumišusiomis emocijomis. Vos prieš daugiau kaip mėnesį Lietuvoje buvo minima Tarptautinė romų genocido diena. Jos metu Vilniuje esančiame Panerių memoriale atidengtas atminimo ženklas. Minėjimas vyko prie vadinamosios „Kauno duobės“. Iš pirmo žvilgsnio paprasta duobė iš tiesų slepia baisią istoriją – čia palaidota net keli tūkstančiai įvairių tautybių žmonių, tarp jų ir romų.

Šiek tiek nuslūgus emocijoms, kokios mintys aplanko?

Pirmiausia – dėkingumas. Šią dieną Lietuvoje minime ne pirmus metus, tačiau pirmą kartą renginys sulaukė didžiulio valdžios atstovų susidomėjimo. Dalyvavo Prezidentūros, Vyriausybės, ministerijų, ambasadų, Seimo, savivaldybių atstovai.

Kaip ir sakiau minėjime, galiu tik apgailestauti, kad tokia vieta iš viso yra. Ruošiantis minėjimui, man teko galimybė pabendrauti su istorike Neringa Latvyte, be kurios šiandien nežinotume apie šį baisų istorijos puslapį. Ji rinko duomenis ir galiausiai ne Lietuvos, o JAV šaltiniuose atrado informaciją apie šią „Kauno duobę“. Kaip rodo šaltiniai, iš viso čia palaidota apie 8000 nužudytų įvairių tautybių žmonių. Tarp jų ir romų. Tai buvo brutalus ir žvėriškas žmonių žudymas. Galiu tik dar kartą apgailestauti: deja, radome šią vietą, deja, ji iš tikro egzistuoja.

Daug kalbate apie romų diskriminaciją. Atrodo, kad net ir šioje temoje romai tarsi kažkokie nepageidaujami?

Būtent taip ir atrodo. Ruošiantis šiam minėjimui supratau, kad ir istorijoje mes diskriminuojami, tarsi stumiami į užmarštį. Nors tai, kas nutiko mūsų tautai, nėra tik statistika, ar tik archyviniai dokumentai – tai tikros tikrų žmonių istorijos. Šią visiškai apleistą vietą, kuri niekam nebuvo svarbi turime sutvarkyti, tinkamai pasirūpinti čia žuvusių aukų atminimu ir niekuomet nepamiršti, to, kas čia įvyko.

Prisipažinsiu, skaudu, kad iki šiol taip menkai tyrinėjama ši istorijos dalis, kad romų genocidui Lietuvoje vis dar nėra atminimo paminklo. Todėl tikiuosi, kad šis simbolinis atminimo ženklas, kuris buvo palaimintas, bus pradžia to, kad apie romų genocidą bus kalbama daugiau.

Minėjimo dieną buvo atidaryta žinomų romų paroda. Tarp jų ne tik Jūs, bet ir Motina Teresė, C. Chaplinas, P. Picasso ir Z. Ibrahimovičius?

Daug kas nustemba, sužinojęs, kad šie ir daugybė kitų žinomų žmonių turėjo romų kraujo. Iš pradžių ši paroda kalbėjo tik apie visame pasaulyje garsius romus, o šiemet ją papildėme garsiais Baltijos romais. Manau, tai labai graži idėja, kuri ragina nepasikliauti išankstiniais nusistatymais. Pasaulis dievina Pablo Picasso, aktorių Alena Deloną ar visų mylimą Elvį Presley. Argi sužinojus, kad jei turėjo romų tautybės šaknų, nublanksta jų gebėjimas ir talentas? Žinoma, kad ne.

Ši paroda – dar vienas būdas pasakyti visuomenei, kad tautybė nėra etiketė. Džiaugiuosi, kad apie romų diskriminaciją kasmet kalbame vis daugiau ir kasmet matau vis gerėjančius pokyčius. Deja, romai vis dar yra labiausiai diskrinuojama tautinė mažuma, daugybė jaunų romų vis dar sulaukia neigiamo atsakymo, norėdami įsidarbinti, jiems vis dar sunku išsinuomoti būstą. Todėl ieškome vis naujų būtų apie tai kalbėti, kviečiame visuomenę vis kitaip į tai pažvelgti.

Štai pernai, kasmet mūsų organizuojamame festivalyje GYPSY FEST pakvietėm žinomus Lietuvos dainininkus atlikti romų dainas. Pats buvau nustebęs, kiek romiško emocinio užtaiso turi mūsų dainininkai, kaip puikiai jiems pavyko interpretuoti romų dainas. Tuo trapu mes, SARE ROMA atliko me lietuvių liaudies dainas pagal romų interpretaciją. Tai buvo toks magiškas muzikos kokteilis, kurio niekas nesitikėjo.

Aš jau seniai svajojau prisiliesti prie lietuvių liaudies dainų savaip.  Ir šiandien džiaugiuosi, kad šias dainas įtraukėme į savo repertuarą. Tai naujas būdas per muziką pažinti skirtingas tautų tradicijas ir išskirtinumą.

Gypsy fest 2022, organizatorių nuotr.

Artėja ruduo. Tradiciškai Vilniuje jį pasitinkame būtent su spalvingu GYPSY FEST renginiu. Kaip jam ruošiatės šiemet?

Taip, dabar gyvename festivalio pasiruošimo emocijomis. Kaip ir kasmet, ketiname surengti įspūdingą ir spalvingą reginį Vilniaus miesto žmonėms ir svečiams. Jau ne vienerius metus GYPSY FEST organizuojamas kaip Tautų mugės dalis. Šiemet renginį pristatysime rugsėjo 15 d. tradiciškai organizuojamoje spaudos konferencijoje Seime. Joje aptarsime prabėgusius metus, pasidžiaugsime nuveiktais darbais.

Sekmadienį, rugsėjo 17 d. Vilniaus centre surengsime įspūdingą eiseną – judėsime nuo Rotušės iki Katedros Gedimino prospektu. Jos metu vyks kolektyvų pasirodymai. Dar reikia suderinti visus techninius dalykus, bet jeigu gausime leidimus, galbūt šiemet pavyks išpildyti mūsų svajonę ir eisenoje pasirodyti su tikrais žirgais. Taip, kaip įprasta romų kultūroje.

Kokią žinutę šiemet transliuosite visuomenei?

Šiemet norime atsukti žvilgsnį į Lietuvą, į joje gyvenančius romus. Kelis metus į Lietuvą kvietėme romus iš kitų šalių, o šiemet norime daugiausiai dėmesio skirti savo šaliai. Norime suburti Lietuvos romus, parodyti jų talentą ir muzikalumą, skleisti bendrystės jausmą. Visi esame viena šeima, viena Tauta. Kiekviena Tauta su savo istorija, savo tradicijomis ir savo išskirtinumu yra unikali. Lietuvoje gyvena daugybė tautų, daug metų jos gražiai gyvena tarpusavyje. Manau, Tautų mugė yra to įrodymas. Džiaugiamės, kad joje toks svarbus vaidmuo tenka ir romams.

Artėjanis ruduo muzikantams taip pat žada būti tikru darbymečiu?

Man atrodo, kad muzikantams visuomet yra vienas ištisas darbymetis (juokiasi). Žiemą linksminame žmones šventiniuose pasirodymuose, Naujųjų Metų koncertuose, pavasarį kviečiame į koncertus Moters, Motinos dieną, vasarą svečiuojamės privačiose šventėse, miestų renginiuose ir festivaliuose. Bet ir rudenį nėra kada ilsėtis.

Šiemet mūsų rudens sezonas, žinoma, prasidės su kasmetiniu tarptautiniu festivaliu GYPSY FEST, kuris vyks jau rugsėjo 17 d. Vilniuje, Tautų mugės metu. Iš karto po šio renginio SARE ROMA kraunasi lagaminus ir leidžiasi į koncertinį turą po visą Lietuvą – GYPSY FIESTĄ. Jos metu aplankysime Lazdijus, Radviliškį, Šakius, Elektrėnus, Kauną, Biržus, Anykščius, Švenčionis, Klaipėdą, Naująją Akmenę, Vilnių, Kuršėnus.

Ką paruošėte klausytojams SARE ROMA koncertuose?

Pirmiausia – tai betarpišką susitikimą, kuriame atiduodame visą savo energiją ir meilę savo žiūrovams. Pavasarį šią programą vežėme į kitus miestus. Turo metu įsitikinome, kaip mūsų laukia.  Tai parodė pilnos kultūros centrų salės. Bet kokiam atlikėjui tai – didžiulis įvertinimas ir kartu motyvacija tobulėti, kurti dar gražesnį atlikimą, įtraukti dar daugiau išskirtinių detalių. Kiekviename koncerte stengiamės kuo daugiau bendrauti su publika, atverti jai savo širdis.

Grafinis elements
Grafinis elements
Grafinis elements
Grafinis elements
Komentuoki