Žmogaus teisių padėtis tiek Lietuvoje, tiek Ukrainoje nėra gera, bet ar mes gyvename visiškai vienodai, o gal turime kitokias patirtis ir galimybes? Tą galėjo patirti jaunimas iš Lietuvos ir Ukrainos susirinkęs bendriems tarpkultūriniams mainams, kuriuos parėmė Lietuvos ir Ukrainos mainų taryba ir Jaunimo reikalų departamentas.
Tolerantiško jaunimo asociacija plėtoja bendradarbiavimą su moterų asociacija „Sfera“, kuri veikia antrąjame pagal dydį Ukrainos mieste Charkove. Milijoniniame mieste veikianti organizacija siekia prisidėti prie moterų lygių teisių ir įgalinimo, LGBT teisių padėties mieste keitimo. Tačiau visa tai yra daug sunkiau pasiekiama negu galėjome įsivaizduoti.
Bauginimai žmogaus teisių gynėjams
Prieš atvykdami į renginį Ukrainoje, turėjome informuoti Lietuvos diplomatus ir paprašyti tarpininkauti, kad būtų užtikrinta mainų dalyvių apsauga. Mūsų buvo paprašyta neviešinti informacijos apie renginį, nes į renginio teritoriją gali įsiveržti radikalių dešiniųjų grupuotės. Šios grupuotės nuolat nevaldomai baugina mūsų partnerių organizaciją iš Charkovo, nes pastaroji nevengia viešai pasisakyti už LGBT žmonių teises. Pirmosios patirtys mums priminė laikus Vilniuje, kai į Tolerantiško jaunimo asociacijos langus skriedavo molotovo kokteiliai. Tai buvo 2010 metais. Šiandien istorinės atminties mažiau sukaupusiems jaunuoliams, tai buvo siaubą kelianti patirtis.
Pirmas bendras renginys įvyko miesto centre, kuriame mainų dalyviai turėjo pasisakyti apie Jungtinių Tautų Žmogaus teisių deklaraciją, nes kaip tik artėjo jos priėmimo 70-mečio minėjimas. Šiame renginyje buvo planuojama atkreipti dėmesį į tai, kad Ukrainos LGBT piliečiai dalyvavo kovose už Ukrainos nepriklausomybę. Keista, bet šiam renginiui prireikė vos ne šimto policijos pareigūnų, kad apsaugotų keliasdešimt viešo renginio dalyvių ne nuo grėsmės iš dalį krašto okupavusios kaimynės, o nuo neapykantos prisisunkusių radikalų. Džiaugiamės, kad apsauga suveikė, bet policijos bičiuliavimasis su radikalais, bendri juokeliai, grėsmingi radikalų priartėjimai kėlė stresą netgi kalbant apie Jungtinių Tautų Žmogaus teisių deklaraciją ir jos svarbą kuriant demokratinę Ukrainą kaip vieningos Europos dalį.
Moterų ir merginų drąsa įkvėpė
Visgi mums sekėsi puikiai, nes visur mus supo drąsios moterys ir merginos, kupinos ryžto ir siekio gyventi lygiateisėje ir demokratinėje Ukrainoje. Jų narsa tirpdė mūsų stresą, nes mes norėjome būti stiprūs bendruose siekiuose.
Mainų metu diskutavome ir kūrėme planus, kaip pasiekti vietos bendruomenes ir žmones, kaip visapusiškai pristatyti žmogaus teises. Visų mūsų patirtys bendros: kai bandoma kalbėti apie romus, LGBT žmones, durys dažnai užsiveria. Iš kitos pusės paprasčiau yra kalbėti apie neįgaliuosius, rasizmą ir pan.
Užsiėmimuose aptarėme, kad išeitys yra įvairios, pavyzdžiui, lanksčiai pateikti informacinį turinį, kurti savo erdves ir jose organizuoti veiklas. Tiesa, ties šia vieta mūsų požiūris su dalyviais iš Ukrainos pradžioje išsiskyrė, nes dalyvių grupė iš Ukrainos buvo linkusi kurti saugias erdves, sukurti apsaugos mechanizmus į jas patekti ir tada ten vykdyti informacinę veiklą. Dalyviai iš Lietuvos buvo linkę skatinti eiti į viešas erdves, galbūt lanksčiau prisiderinus, nes kitu atveju tikėtina, kad pokyčių teks ilgiau laukti. Dažniausiai į uždaras erdves gali patekti tik dalis žmonių ir tai dažniausiai yra labiausiai socialiai pažeidžiami žmonės.
Ateities planai
Mokymų metu parengėme jaunus žmones būti edukatoriais, kurie tiek Lietuvoje, tiek Ukrainoje prisidės prie ugdymo žmogaus teisių srityje. Kiekvienas dalyvis turės galimybę vykdyti veiklas savarankiškai savo pasirinktose vietose skirtingoms auditorijoms.
Nesvarbu, kad kartais nevisada galima apie renginius paskelbti, bet vieną dieną apie žmogaus teises bus galima kalbėti viešose erdvėse įvairioms auditorijoms, nenutylint dalies nepatogių teisių, ir tada jau galėsime sakyti, kad gyvename labiau demokratinėje valstybėje. Dabar mūsų patirtys panašios, nors gyvename skirtingose šalyse.
