Dažnai porai vestuvės tampa viena svarbiausių dienų gyvenime. Gruodžio 3 d. minint Tarptautinę neįgaliųjų dieną, už lygybę pasisakanti Lietuvos humanistų bendruomenė VšĮ „Laimingas žmogus“, bendradarbiaudama su humanistines vestuvių ceremonijas kuriančia ir vedančia komanda „Taip“ kitaip bei negalią turinčių asmenų keliones organizuojančia VšĮ „Socialinis taksi“, kviečia atkreipti dėmesį į judėjimo negalią turinčių žmonių galimybes susituokti arba dalyvauti kitų žmonių santuokos ceremonijoje.
„Prieš kelerius metus į mus kreipėsi jaunoji ir labai nedrąsiai paprašė pagalbos, klausė ar galėsime prisitaikyti, nes buvo ypatingai sunku rasti šventės vietą, kurioje ji galėtų lengvai ir savarankiškai judėti. Bendradarbiaujame su daugeliu renginių vietų, tad galėjome patarti. Tačiau esame susidūrę ir su situacija, kai jaunosios tėtis negalėjo dalyvauti oficialiame civilinės santuokos registravime, nes metrikacijos skyrius, kuriame vyko ceremonija, nebuvo tinkamai pritaikytas. Tą patį esame girdėję ir iš jaunųjų, kurie turi vyresnio amžiaus, sunkiau vaikštančių artimųjų. Deja, svarbią akimirką jie turėjo praleisti“, – sako „Taip“ kitaip veiklos vadovė ir ceremonmeisterė Giedrė Renevė.
Giedrė Renevė, asmeninio archyvo nuotr.
Lietuvoje santuokas oficialiai įteisina savivaldybių civilinės metrikacijos skyriai. Dauguma besituokiančiųjų santuokas registruoja pačiuose skyriuose, dalis renkasi registravimą išvažiuojamosios ceremonijos metu, dar kitiems dokumentus sutvarko valstybės pripažintų religinių bendruomenių atstovai. Populiarėja ir užsienyje pripažinta alternatyva – personalizuotos, nereliginės humanistinės vestuvių ceremonijos, kurių struktūra ir tekstas pritaikomi asmeniškai kiekvienai porai.
„Humanistinės vestuvių ceremonijos vyksta bet kurioje jaunųjų pasirinktoje vietoje, tačiau 70 proc. porų prieš pat personalizuotą ceremonijos dalį renkasi santuoką įregistruoti būtent civilinės metrikacijos skyriuose. Vien šiemet įvyko 400 humanistinių vestuvių ceremonijų, kuriose kartu su jaunaisiais iš viso dalyvavo apie 20 tūkst. žmonių. Tad matome tendencijas ir mus pasiekia informacija, jeigu žmonės jaučiasi nepriimti ar neišgirsti“, – teigia VšĮ „Laimingas žmogus“ direktorė Urtė Žukauskaitė-Zabukė.
Fiziniai barjerai sukelia ir emocines problemas
VšĮ „Laimingas žmogus“ spalio-lapkričio mėnesiais klausė visų 60-ies Lietuvos savivaldybių civilinės metrikacijos skyrių, ar jų patalpos yra pritaikytos žmonėms su judėjimo negalia.
„Iš 44 gautų atsakymų paaiškėjo, kad didžioji dalis skyrių yra pritaikyta žmonėms su judėjimo negalia. Tačiau šis klausimas nėra iki galo išspręstas. 12-oje savivaldybių pritaikymo vis dar nėra, trys skyriai pritaikyti tik iš dalies, o prireikus į patalpą patekti žmogui su judėjimo negalia situacija yra sprendžiama individualiai ir pagalba suteikiama vietoje. Vienas pagrindinių humanizmo principų – visų įtraukimas. Todėl mums labai svarbu kalbėti apie tai, kad visi žmonės turi turėti lygias galimybes švęsti jiems prasmingas šventes ir atkreipti visuomenės bei institucijų dėmesį į su tuo susijusias problemas“, – sako U. Žukauskaitė-Zabukė.
Urtė Zukauskaitė-Žabukė, asmeninio archyvo nuotr.
VšĮ „Socialinis taksi“ vadovas Liutauras Vičkačka pastebi, kad žmonėms su judėjimo negalia svarbus ne tik pritaikytas patekimas į pastatus, bet ir tinkamai pritaikyti tualetai, stalai, ant kurių pasirašomi dokumentai ir kt., o susidūrimai su sunkumais sukelia ne tik fizines problemas.
„Sunkumai arba barjerai norint patekti ten, kur teikiamos viešosios paslaugos, sukelia tiek fizines, tiek emocines problemas žmogui. Daugeliui atrodo, kad tai tik laiptų klausimas ir kai bus poreikis, kažkokiu būdu, laikinai situacija bus išspręsta. Tačiau judėjimo negalią turinčiam žmogui pirmiausia tai yra ženklas, jog jis čia nėra laukiamas. Ir tai yra apie emocijas, tik vėliau apie fizinius barjerus“, – teigia L. Vičkačka.
Pasak L. Vičkačkos, Lietuvoje vis kalbama apie universalaus dizaino principus ir jo pliusus, tačiau jie nėra taikomi, o dalis vietų nepritaikytos ne tik žmonėms, turintiems negalią, bet ir tėvams su vaikų vežimėliais.
„Į patalpų pritaikymą turėtų būti žiūrima atsakingai, juk iki šiol matome naujų arba naujai atgimstančių statinių, kurie yra nepritaikyti arba ribotai pritaikyti žmonėms su judėjimo negalia. Posovietinėse šalyse pritaikymo klausimas vis dar kelia sunkumų, norą sukčiauti pritaikant erdves, ieškoti pigių, bet nepatogių sprendimų, tačiau, pavyzdžiui, Skandinavijos, Beniliukso šalyse įgyvendinti puikūs sprendimai, kaip patogiai gyventi visiems, nepaisant negalios“, – įsitikinęs L. Vičkačka.
Liutauras Vičkačka, asmeninio archyvo nuotr.
Tikisi, kad ketinimai virs planais
Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas Nikolaj Špakov teigė, kad savivaldybių civilinės metrikacijos skyriai privalo būti pritaikyti asmenims su negalia, o kitąmet pradės veikti Neįgaliųjų reikalų departamento užsakymu sukurta statinių prieinamumo neįgaliesiems stebėsenos ir kontrolės informacinė sistema, kurios pagalba asmenys su negalia galės gauti tikslią informaciją apie tai, ar vienas, ar kitas pastatas atitinka asmenų su negalia poreikius.
VšĮ „Laimingas žmogus“ vykdyta apklausa parodė ir džiuginančią tendenciją – į klausimus atsakę civilinės metrikacijos skyrių atstovai minėjo, kad judėjimo negalią turintiems žmonėms nepritaikytose patalpose ateityje ketinama įrengti liftą, specialų įvažiavimą, užvažiavimą, pritaikyti laiptus, tualetus ar visą skyrių perkelti į kitas patalpas.
„Judėjimo negalią turinčių asmenų santuokos vyksta, jie taip pat keliauja į artimųjų vestuves. Deja, Lietuvoje kitokios vestuvės dar nėra plačiai matomos, nesipuikuoja ant žurnalų viršelių. Tiesa, kuo daugiau galimybių ir pritaikymų atsiranda, tuo daugiau skirtingai įgalintų žmonių gali oriai švęsti gyvenimą. Todėl tikimės, kad institucijų ketinimai virs konkrečiais planais ir sprendimais“, – pabrėžia U. Žukauskaitė-Zabukė ir priduria, kad iki to laiko iniciatyvos imsis nevyriausybinės organizacijos.
Siekiant, kad visi žmonės turėtų vienodas galimybes švęsti sau svarbias progas, „Taip“ kitaip pradeda bendradarbiavimą su VšĮ „Socialinis taksi“, taip pat tęsia per šešerius veiklos metus užmegztas iniciatyvas su visoje Lietuvoje veikiančiomis renginių vietomis, kurioms visi svečiai vienodai svarbūs.
VšĮ „Laimingas žmogus“ – organizacija, burianti ir palaikanti humanistinių ceremonijų ceremonmeisterių tinklą visoje Lietuvoje, tarptautinės humanistų asociacijos „Humanists International“ narė. „Laimingas žmogus“ kuria ir veda ne tik humanistines vestuvių ceremonijas, bet ir įžadų atnaujinimo, vardynų ceremonijas, taip pat atminimo ceremonijas bei lydėtuves.
