Jungtinių Tautų Ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių komitetas kovo pradžioje užbaigė 73-ąją sesiją. Joje buvo apžvelgta ir Lietuvos situacija. Tai – trečias kartas, kai šiame komitete vertinama Lietuva. Komitetas paskelbė baigiamąsias pastabas apie ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių užtikrinimą šalyje.
Pastabos apie skirtingų socialinių grupių padėtį, klimato kaitos valdymą, žmogaus teises versle, darbo sąlygas, skurdą, korupciją, lyčių lygybę ir kitus aspektus skelbiamos įvertinus Lietuvos valstybinių ir nevyriausybinių organizacijų pateiktas ataskaitas. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba apžvelgia lygių galimybių klausimus iškeltus pastabose.
Pabrėžta romų diskriminacijos problema
Komitetas palankiai įvertino Lietuvos pažangą įgyvendinant įvairius veiksmų planus ir programas, skirtus pagerinti romų tautybės žmonių situaciją ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių kontekste. Tačiau taip pat nuogąstauta, kad dėl nuolatinio romų stigmatizavimo, socialinės atskirties ir diskriminacijos, neužtikrinamos romų galimybės naudotis Ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakte įtvirtintomis teisėmis. Ypač – būsto prieinamumo, sveikatos paslaugų ir užimtumo srityse.
Komiteto rekomendacija Lietuvai – stiprinti socialinę ir ekonominę romų tautybės žmonių integraciją, taikyti tokias politines priemones, kaip išsamią nacionalinę romų integracijos strategiją. Rekomenduojama siekti pašalinti romų atskirtį ir diskriminaciją, su kuria jie susiduria viešųjų paslaugų, užimtumo, būsto, švietimo, sveikatos priežiūros srityse.
„Komiteto įžvalgose minimos ir kitos tautinės mažumos, Lietuvoje vis dar patiriančios sunkumų, tačiau romai išskirti pabrėžtinai. Ši žmonių grupė akcentuojama ir kalbant apie teisę mokytis bei dirbti, primenant, kad itin daug romų vaikų iškrenta iš švietimo sistemos, o suaugusieji susiduria su daugybe problemų ieškant darbo. Nors diskriminuoti dėl tautybės draudžia Lygių galimybių įstatymas, vis dar girdime romų bendruomenės istorijų apie itin nepagarbų elgesį bandant rasti vietą darbo rinkoje“, – teigia lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė.
Birutė Sabatauskaitė. Asmeninio archyvo nuotrauka.
Akcentuoja partnerystės įteisinimo svarbą ir LGBTI+ asmenų apsaugą
Kaip vieną iš teigiamų aspektų Lietuvoje komitetas išskyrė 2019-aisiais priimtą Konstitucinio Teismo sprendimą, kuriuo lytinė tapatybė ir / ar seksualinė orientacija pripažinta draudžiamu diskriminacijos pagrindu. Sprendimas priimtas ryškiai nuskambėjusioje byloje dėl leidimo gyventi išdavimo kitos valstybės piliečiui, susituokusiam su tos pačios lyties lietuviu. Nepaisant to, komitetas neigiamai vertina apčiuopiamo progreso trūkumą kovojant prieš smurtą, stigmatizaciją ir diskriminaciją, su kuria susiduria LGBTI+ žmonės Lietuvoje. Aiškiai pabrėžiama, kad lytinė tapatybė vis dar nepripažintas terminas Lietuvos teisinėje bazėje, o tos pačios lyties poros vis dar neturi galimybės įteisinti savo santykius.
Komitetas Lietuvai siūlo užtikrinti efektyvią apsaugą nuo diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės, užtikrinti įstatyminę apsaugą nuo diskriminacijos dėl lytinės tapatybės bei sudaryti teisinę galimybę tos pačios lyties poroms registruoti savo partnerystę ar civilinę sąjungą.
„Apie tai, kad Lietuva stipriai vėluoja suteikti galimybę tos pačios lyties asmenims įteisinti savo santykius, kartotis turbūt nebereikia – šią poziciją nuolatos išreiškia tiek Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, tiek žmogaus teisių srityje dirbančios nevyriausybinės organizacijos. Skaitant šią rekomendaciją norisi išskirti ir kitą dalyką, kurį ne kartą akcentavome įstatymų leidėjams – turime lytinę tapatybę, kaip draudžiamą diskriminacijos pagrindą, įtraukti į Lygių galimybių įstatymą, ir taip užtikrinti translyčių asmenų apsaugą, o tuo pačiu priimti Asmens lytinės tapatybės pripažinimo įstatymą“, – sako Birutė Sabatauskaitė.
Vyrų ir moterų lygybė: išskirtas lėtas progresas
Komitetas teigia pastebintis Lietuvos pastangas sprendžiant moterų ir vyrų nelygybės problemas, tačiau pažymi itin lėtą progresą siekiant visiškos moterų ir vyrų lygybės. Komitetas išskyrė mažą moterų atstovavimą vadovaujančiose pareigose bei padidėjusį moterų skurdą. Kaip žymus barjeras siekiant lyčių lygybės išskirtas nevienodas namų ruošos ir artimųjų priežiūros pareigų pasiskirstymas tarp moterų ir vyrų. Komiteto teigimu, nerimą taip pat kelia stereotipai apie moteris ir jų vaidmenį visuomenėje bei šeimoje.
Atlyginimų atotrūkio skirtyje Komitetas įžvelgia trūkumą aiškių priemonių, kaip Lietuva ruošiasi mažinti moterų ir vyrų atlyginimų atotrūkį. Jis, naujausiais duomenimis, šoktelėjo iki 13,6 procentų. Tarp rekomendacijų – dvigubinti pastangas sprendžiant lyčių segregacijos problemą darbo rinkoje, analizuoti veiksnius, kurie verčia moteris netęsti karjeros ar dirbti nepilną darbo dieną. Komitetas taip pat rekomenduoja imtis platesnių priemonių, kurios gerintų moterų galimybes užimti aukšto lygio pareigas viešajame ir privačiame sektoriuose, įskaitant laikinų specialiųjų priemonių taikymą. Siūloma šalinti kliūtis, trukdančias moterims kilti karjeros laiptais, tarp jų – ir suteikiant pakankamas galimybes derinti darbo ir šeimos įsipareigojimus.
Birutė Sabatauskaitė pažymi, kad laikinosios specialiosios priemonės turėtų būti įtvirtintos įstatymuose: „Deja, kol kas tokios priemonės, kaip kvotos, dar nėra atsiradusios mūsų teisinėje bazėje. Galime pasidžiaugti tik tam tikra pradžia – pagal Europos Sąjungos direktyvą Lietuvos biržinės bendrovės privalės užtikrinti tam tikrą moterų procentą savo valdybose. Čia labai svarbu pabrėžti, kad nei ši, nei kitos specialiosios priemonės nėra amžinos – jos taikomos tik ribotą laiką, t. y., tol, kol bus pasiekta lyčių lygybė numatytose srityse, kuriose trūksta vyrų arba moterų“.
Skirtingose komiteto rekomendacijose ne kartą paminėta ir žmonių su negalia teisių užtikrinimo svarba. Rekomenduojama gerinti edukacijos prieinamumą, žmonių su negalia įsidarbinimo galimybes ir integraciją į pagrindinę darbo rinką. Taip pat rekomenduojama užtikrinti, kad žmonių su negalia gaunamos socialinės išmokos padengtų ne tik elementarias pragyvenimo išlaidas, bet ir su negalia susijusių paslaugų kaštus.
Visas Jungtinių Tautų Ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių komiteto rekomendacijas Lietuvai galima rasti čia.
