Prieš pora dešimtmečių Lietuvos visuomenė sprendė esminį visuomeninio transliuotojo išgyvenimo klausimą – jo finansinį nepriklausomumą. Anuomet kiekvienais metais Seimo tvirtinamas LRT biudžetas sukeldavo kasmetines transliuotojo krizes – kiek Seimas skirs ir, neslėpkime to, ko už tai pareikalaus iš LRT.
Kai 2005 m. Vilniaus universitete pradėjau žurnalistikos studijas, kova už visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą buvo labai gyva dėstytojų ir studentų diskusijose, taip pat ir rašto darbuose (pati rašiau porą kursinių darbų, o galiausiai apsigyniau ir bakalauro darbą apie LRT transformacijas).
Kartu su Atgimimu prasidėjęs LRT perėjimas iš valstybinio totalitarinio į Vakarų demokratijoms būdingą visuomeninio transliuotojo modelį buvo sudėtingas. 2015 m. galiausiai pavyko sutarti, kad LRT bus finansuojamas iš valstybės biudžeto, jam skiriant tam tikrą procentą nuo ankstesniais metais valstybės surinkto gyventojų pajamų mokesčio ir akcizo pajamų.
Mokesčio surinkimas priklauso nuo ekonominės padėties šalyje, bet ne nuo politikų „patinka“ / „nepatinka“. Sutartas modelis visiems politikams ir visoms partijoms vienodai išmušė manipuliavimo finansavimu kortą iš rankų. Vis dėlto pertvarkos nenumatė kitos galimos situacijos – kad LRT krizę sukels ne kas kitas, o pati LRT taryba.
Kalbu, žinoma, apie nuo kovo mėnesio besitęsiančią situaciją, kai LRT taryba niekaip negeba paskirti LRT generalinio direktoriaus ar direktorės. Kovą ir birželį vyko rinkimai, tačiau nė vienas kandidatas nesurinko reikiamo Tarybos narių balsų skaičiaus.
Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymas numato, kad LRT turi du valdymo organus – LRT tarybą ir Generalinį direktorių ar direktorę.
Įstatymas sako, kad LRT Taryba yra aukščiausiasis kolegialus organas, vykdantis LRT valdymo ir priežiūros funkcijas ir atstovaujantis visuomenės interesams. Taryba privalo veikti LRT ir visos visuomenės naudai. Ją sudaro keturi Respublikos Prezidento paskirti asmenys; keturi Seimo paskirti asmenys (du skiriami iš opozicinių frakcijų pasiūlytų kandidatų); keturis narius (po vieną) skiria Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos vyskupų konferencija.
LRT Taryba. E. Blaževič, LRT nuotr.
Iš viso 12 asmenų, kurių viena iš svarbiausių šešerių metų kadencijos užduočių – užtikrinti, kad LRT turėtų kompetentingą „generalinį“ ir prižiūrėti jo ar jos veiklą. Paradoksalu, tačiau būtent šios atsakomybės LRT taryba neįgyvendina.
Demokratinėse valstybėse visuomeniniai transliuotojai turi išskirtinį statusą ir veiklos sąlygas: transliuotojas saugomas nuo politinių įtakų, o visuomenė iš savo kišenės apmoka jo veiklos kaštus, todėl kovoti dėl reklamdavių dėmesio konkurencinėje aplinkoje, kaip tai daro komerciniai transliuotojai, nereikia.
Tačiau šios išskirtinės sąlygos sudaromos ne už ačiū: visuomeninis transliuotojas turi būti šviežiu oro gūsiu demokratinėje visuomenėje, kuris atspindi visuomenės įvairovę, objektyviai pateikia informaciją, skelbia faktines žinias, kurios yra patikrintos ir išsamios, sudaro galimybes pasisakyti skirtingas pozicijas turintiems asmenis.
Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymas numato ir specialią funkciją saugant nacionalinę bei tautinių mažumų kultūras, suteikiant eterį skirtingoms valstybės pripažintoms religinėms bendruomenėms, kuriant prieinamą turinį žmonėms, turintiems klausos ar regos negalias.
Tai nepaprastai svarbi misija, siekiant užtikrinti skirtingų grupių žmogaus teises, orumą ir pagarbą, skatinti tarpusavio sugenimą. Tokia misija ypač aktuali melagienų, dezinformacijos ir visuomenės kiršinimo laikais.
Bevaldystės situacija tęstis nebegali – kai institucija ilgą laiką neturi vadovo, ji yra krizėje.
Prieš beveik dešimtmetį Lietuvos politikai susiėmė ir sugebėjo nutraukti krizes LRT, sukurdami nuo politinės valios nepriklausomą finansavimo modelį.
Laikas susiimti ir LRT tarybai: susėsti ir sutarti, kam iš trijų kandidatų, siekiančių generalinio direktoriaus posto, atiduos reikalingą balsų skaičių spalio 3 d. vyksiančiuose rinkimuose.
