Skaitinys

Kaip elgtis, jei patiriate seksualinį priekabiavimą darbe: 5 patarimai darbuotojams

Seksualinis priekabiavimas – grubus žmogaus teisių pažeidimas. Tokį priekabiavimą patyrę žmonės ne tik jaučiasi pažeminti ir nesaugūs, bet ir dažnai patiria „sąstingio efektą“, neleidžiantį jiems čia ir dabar sureaguoti į veiksmus, atliekamus prieš juos. Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margartita Jankauskaitė pateikia penkis patarimus darbuotojams, kad daryti, jei prie jūsų seksualiai priekabiaujama darbe.

Margarita Jankauskaitė, Irmanto Gelūno, 15min nuotr.

Pasikliaukite savimi ir savo pojūčiais

Jeigu jaučiate, kad dėl kito žmogaus elgesio yra nejauku, svarbu nestumti šio jausmo į šalį ir pasitikėti savo kūnu bei jo siunčiamais signalais: nekaltinkite savęs ir nebandykite sau įrodyti, kad seksualinis priekabiavimas nevyksta ar kad situacija nėra tokia rimta, kad vertėtų apie tai rimčiau susimąstyti. Anot ekspertės, praktikos, susijusios su seksualiniu priekabiavimu, prasideda „nekaltai“, nebūtinai iš karto pasireiškia atvirai agresyviais poelgiais – tarsi ne tiek stipriai, kad turėtume apie tai kalbėti. Tačiau seksualinį priekabiavimą yra daug sunkiau sustabdyti, kai jis jau yra įsibėgėjęs, todėl negalima ignoruoti savo vidinio balso ir neigti situaciją.

Nustatykite, kokioje padėtyje esate

Ekspertė taip pat pataria prieš imantis bet kokių veiksmų pabandyti įvertinti, kokiame santykyje esate su priekabiautoju. Anot M. Jankauskaitės, viena, kai priekabiauja kolega, o visai kas kita, kai tą patiriate iš viršininko arba asmens, nuo kurio tiesiogiai priklauso jūsų karjera bei galimybės toliau dirbti konkrečioje darbo vietoje ar apskritai turėti darbą. Vienintelė erdvė, kurioje yra įmanoma sustabdyti seksualinį priekabiavimą, yra ta, kurioje vadovybė supranta, kad toks elgesys yra neleistinas, o ši žinutė yra labai aiškiai yra transliuojama. Jeigu vadovybės požiūris yra neutralus arba, dar blogiau, jei vadovai patys priekabiauja, tai – pavojinga ir nesaugi aplinka.

Pasiųskite aiškų signalą

Jeigu jaučiatės pakankamai saugiai, drąsiai įvardykite asmeniui, kuris prie jūsų seksualiai priekabiauja, kad tai, kaip su jumis elgiamasi, yra nepriimtina.  Deja, tam dažnai yra daug kliūčių. Yra žinoma, kad žmonės, susidūrę su seksualiniu priekabiavimu, neretai patiria tam tikrą „sąstingio efektą“. Patiriant tokį efektą, greičiausiai bus sunku aktyviai ir drąsiai reaguoti į seksualinį priekabiavimą ar apie tai kalbėtis su priekabiautoju. Vis dėlto, pasakyti, kad toks elgesys yra nepriimtinas net ir praėjus kuriam laiko po įvykio, yra vienas iš variantų, ką būtų galima padaryti. Tai galima padaryti įvairiomis formomis, pavyzdžiui, pasakant tiesiogiai, parašant laišką ar nusiųnčiant žinutę.

Raskite, kam pasipasakoti

Kartais pokalbis su pačiu priekabiautoju gali būti neįmanomas dėl kelių priežasčių: tai gali būti ne tik labai nemalonu, bet ir pavojinga. Tokiu atveju Margarita Jankauskaitė pataria pasipasakoti žmogui, kuriuo pasitikite. Toks žmogus ateityje galėtų tapti ir savotišku jūsų emocijų liudininku bei patvirtinti, kad netinkamas priekabiautojo elgesys sukėlė jums neigiamas emocijas ar emocinį diskomfortą.

Rinkite įrodymus

Galiausiai, gali nutikti ir taip, kad nukentėjusio asmens žodis lieka prieš agresoriaus žodžius, nes priekabiavimas vyko niekam kitam to nematant ar apie jį nežinant. Teisine prasme – tai labai komplikuota situacija. Dėl to būtina fiksuoti, rinkti, išsaugoti bet kokius liudijimus, pavyzdžiui, laiškelius, žinutes, paveikslėlius, nuotraukas ar elektroninius laiškus, gautus iš priekabiautojo. M. Jankauskaitė taip pat ragina nukentėjusiuosius dokumentuoti įvykius: jei situacija pasidarytų nebenkontroliuojama ir nuspręstumėte kreiptis į darbdavį, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą arba į teisėsaugą, toks situacijos fiksavimas padėtų įrodyti, jog priekabiavimas iš tiesų vyko. Įrašus dienoraštyje fiksuokite kaip įmanoma greičiau po patirto priekabiavimo, kai iš atminties dar nėra išdilusios svarbios smulkmenos ir detalės: kada ir kur tai vyko? Kaip tai vyko? Kokias emocijas tai sukėlė?

Lietuvoje galiojantys įstatymai draudžia seksualinį priekabiavimą darbe, patyrę seksualinį priekabiavimą darbe, kreipkitės į savo darbdavį, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą arba į teisėsaugą. Daugiau patarimų ir informacijos apie priekabiavimo prevenciją darbe rasite platformoje http://jauciuosigerai.lt/

Tekstas parengtas įgyvendinant projektą „Nulinė tolerancija seksualiniam priekabiavimui darbe“, projektą finansuoja Švedijos institutas ir Švedijos karalystės ambasada Vilniuje, įgyvendina Lietuvos žmogaus teisių centras.

Komentarai (0)
Susiję straipsniai