Atidaryti paeišką Grafinis elementas
Atidaryti paiešką Grafinis elementas
Uždaryti paieškos laukelį
X

Paremk Lietuvos žmogaus teisių centro veiklą!

Kasdien siekiame mažinti atotrūkį tarp deklaruojamų vertybių – laisva, vakarietiška, demokratiška, žmogaus teises užtikrinanti Lietuva – ir realybės, kurioje žmonės gyvena šiandien. Dirbame tam, kad užtikrintume žmogaus teises Lietuvoje ir padėtume kiekvienam jaustis oriai būnant savimi.

Reklaminis baneris Reklaminis baneris
Skaitinys

Seksualinis priekabiavimas darbe: kas tai? 

Darbo aplinka, jauciuosigerai.lt iliustracija.

Darbo aplinka, jauciuosigerai.lt iliustracija.

manoteises.lt | 2020 03 06

Nors daugelis darbdavių ir darbuotojų mano, kad seksualinis priekabiavimas yra agresyvūs seksualinio pobūdžio veiksmai kito asmens atžvilgiu – tai toli nuo tiesos. Seksualinis priekabiavimas turi ir daug „subtilesnių“ formų.


Seksualinis priekabiavimas skirstomas į dvi pagrindines grupes: vadinamasis, „tu man aš tau“ (quid pro quo) ir priešiška aplinka.

 „Tu man aš tau“

„Tu man aš tau“ – tai tokia seksualinio priekabiavimo forma, kai aukštesnes pareigas užimantis darbuotojas ar vadovas reikalauja seksualinio pobūdžio „paslaugų“ mainais į paaukštinimą, „ramybę darbe“ ar galimybę apskritai neprarasti darbo. Kai kuriais atvejais tokie pasiūlymai pateikiamų menamų privilegijų forma, pavyzdžiui, verčiant kartu važiuoti atostogauti, „atsipalaiduoti“ pirtyje ir pan. Toks priekabiavimas, palyginus, nesunkiai atpažįstamas ir įvardijamas.

Priešiška aplinka

Tai kolegų, kurie užima panašaus statuso pareigas, nepageidaujamas seksualinis pobūdžio elgesys. Toks elgesys gali būti labai plataus spektro – nuo tiesioginių nepageidaujamų pasiūlymų iki seksualinio pobūdžio juokelių, išvaizdos komentavimo ar seksualizuotos aplinkos kūrimo.

Flirtas ar seksualinis priekabiavimas?

Esminis skirtumas tarp flirto ir priekabiavimo yra gana paprastas: flirtas yra malonus abiems, priekabiavimas – tik vienai pusei. Kartais priekabiavę asmenys teisinasi, kad nesuprato veiksmų, manė, kad jie malonūs ir kitai pusei. Tačiau jau ir Lietuvos teismų praktika rodo, kad priekabiavimas laikomas/nelaikomas tokiu, atsižvelgiant į tai, kaip situaciją vertina auka, o ne priekabiautojas. Jei jums patinka kolega, ko gero, galite tai vieną kartą pabandyti subtiliai parodyti, tačiau negavę aiškaus teigiamo atsakymo (net jei jums ir pasirodė, kad reagavo neutraliai), tokius veiksmus privalote nutraukti.

Seksualinio pobūdžio juokeliai

Tiek grubūs, tiek švelnesni seksualinio pobūdžio anekdotai ir juokeliai darbo vietoje gali priversti kolegas pasijusti nemaloniai. Priekabiaujantys asmenys neretai „juokauja“, rodydami seksualinio/ pornografinio pobūdžio nuotraukas, animacinius filmukus, piešinius ar kitus vaizdus. Seksualiniu priekabiavimu gali būti laikomi ir judesiai ar gestai, primenantys seksualinio pobūdžio idėjas ar mintis, ypač kai jie nukreipti į konkretų asmenį. Taip pat fiziniai prisilietimai, net jei jie tariamai atliekami juokaujant – kutenimas, glostymas, trynimas, griebimas, suspaudimas ir pan.

Pravardės ir „meilybiniai“ vardai

Nors daugelis mūsų pravardžiavimąsi greičiausiai laikytų asmenybės nebrandos ir vaikiškumo požymiu, kartais toks elgesys yra ir viena iš seksualinio priekabiavimo forma. Ypač, jei pravardės turi seksualinę konotaciją, o pravardžiavimas yra ne vienkartinis, bet nuolat pasikartojantis veiksmas. Tokios pravardės ar kreipiniai kaip „meilutė“, „brangute“, „zuikeli“ ir pan. net tik netinka darbo aplinkai, tačiau ir žemina asmens orumą.

Išvaizdos komentavimas

Nors kartais malonu gauti komplimentų iš kolegų, tačiau darbinė aplinka turi aiškias taisykles, kuri padeda neperžengti ribų. Jei komplimentas sakomas nukreipus gašlų žvilgsnį į kurią nors komentuojamo asmens kūno vietą, toks elgesys neabejotinai peržengs mandagumo ribas. Darbo vietose pasitaiko ir kai vieno ar kelių kolegų išvaizda ar kūno formos tampa pokalbių objektu – tiek jiems dalyvaujant, tiek apkalbinėjant už akių – tai taip pat seksualinis priekabiavimas.

Seksualinis priekabiavimas – rimtas darbo drausmės pažeidimas, kuris kai kuriais atvejais užtraukia ir baudžiamąją atsakomybę. Tyrimai rodo, kad priekabiavimas gali sukelti fizinę ir psichologinę žalą, t. y. menkinti aukos savivertę, sukelti depresiją, galvos skausmus, kūno svorio pakitimus, nuovargį. Dėl to kyla grėsmė nukentėjusio asmens darbo kokybei bei karjeros galimybėms – net 8 iš 10 moterų, patyrusių priekabiavimą, pakeičia darbo vietą per dvejus metus.

Jeigu patiriate seksualinį priekabiavimą darbe, rekomenduojame susipažinti su 5 patarimais darbuotojams, ką daryti tokiais atvejais. Jei esate darbdavys, pasidomėkite, kaip užkirsti kelią seksualiniam priekabiavimui jūsų įmonėje ar organizacijoje.

Jei supratote, kad darbo vietoje elgėtės netinkamai ir dalis jūsų veiksmų galėjo būti nemalonūs kolegoms, esate teisingame kelyje. Jei turite galimybę, atsiprašykite, jei nebedirbate su kolega, prie kurio galima priekabiavote ir nebegalite atsiprašyti, nebekartokite šių veiksmų savo dabartinėje ir būsimose darbovietėse.

Daugiau informacijos apie saugią darbo aplinką – jaučiuosigerai.lt

Tekstas parengtas įgyvendinant projektą „Nulinė tolerancija seksualiniam priekabiavimui darbe“, projektą finansuoja Švedijos institutas ir Švedijos karalystės ambasada Vilniuje, įgyvendina Lietuvos žmogaus teisių centras, projekto partneris – Lygių galimybių plėtros centras.

Grafinis elements
Grafinis elements
Grafinis elements
Grafinis elements
Komentuoki