Kam rūpi moterų nuomonės? Apie nuomonių patriarchatą

Šiandien vis didesnio visuomenės dėmesio susilaukia taip vadinami „nuomonių lyderiai“ – įvairiausi ekspertai, analitikai, apžvalgininkai ar komentatoriai, figūruojantys žiniasklaidoje ir pritraukiantys tūkstančius sekėjų savo socialiniuose tinkluose. Jie skaitomi, pastebimi ir išklausomi, todėl yra daugiau ar mažiau įtakingi viešosios nuomonės formuotojai.

Tiesa, viena „smulkmena“: didžioji dauguma jų – vyrai. Išbandykite eksperimentą: kiek žinote moterų, kurias galima būtų pavadinti nuomonių lyderėmis? Kurių žinomų moterų – specialisčių, eksperčių ar komentatorių – nuomonės ir pozicijos jus dažniausiai įtikina? Klausimas būtų paprastesnis, o atsakymas greitesnis, jei kalbėtume apie vyrus, nes moterų šioje viešosios erdvės teritorijoje yra kritiškai mažai.

Tai ypač pastebima naujienų portaluose ir jų nuomonių rubrikose, kur į ištisų savaičių nuomonių patriarchatą retkarčiais įterpiamas ekspertės ar apžvalgininkės tekstas. Bet ne tik ten – įsijunkite aktualijų laidas, debatus ar tiesiog laidas, kuriose aptariami socialiniai, politiniai, ekonominiai procesai: vyrai ten atrodo taip „natūraliai“, kad moterų eksperčių žurnalistai praktiškai nepasigenda.

Net įdomu būtų suskaičiuoti – kiek moterų eksperčių ir kiek vyrų ekspertų yra pakviečiama į tokias laidas. Disbalansas turėtų būti įspūdingas. Pamenu, žurnalisto Virginijaus Savukyno laidoje „Įžvalgos“ pirmoji pašnekovė atsirado tik septintoje laidoje. Padariau išvadą, kad tik vyrai pasižymi įžvalgumu. Tačiau būtent tokį įspūdį žiniasklaida šiandien ir kuria: kol vyrai matomi kaip ekspertai, analitikai ir komentatoriai, labiausiai pastebimos moterys tampa tos, kurios dalyvauja pramogų kultūroje ar, kaip įprasta sakyti, sprogdina seksualumo bombas.

Ne, tai nėra atsitiktinumas. Moterų eksperčių, galinčių ir norinčių būti nuomonių lyderėmis, tikrai yra. Moterys Lietuvoje yra labiau išsilavinusios už vyrus: jos kasmet sudaro virš 60 proc. universitetus baigiančiųjų absolventų. Dar įdomiau – kaip tikina Statistikos departamentas, tarp tų, kasmet baigiančiųjų socialinius mokslus verslo ir teisės studijų srityse (tiek bakalauro, tiek magistro pakopose), moterų skaičius sudaro apie 70 proc. Vadinasi, moterų profesionalių, išmanančių politiką, ekonomiką, verslą ir teisėkūrą yra daugiau nei vyrų, tačiau būtent vyrai formuoja viešąją nuomonę šiais klausimais. Būtent jie yra nuomonių lyderiai ir įžvalgų kūrėjai. Dėl labai paprastos priežasties – ne dėl to, kad moterys nemokėtų lyderiauti savo įžvalgomis, moterys ekspertės dažnai yra tiesiog ignoruojamos.

Ignoruojamos subtiliai. Nemanau, kad žiniasklaidos turinį kuriantys redaktoriai ir žurnalistai sąmoningai diskriminuoja kalbinamus ekspertus ar samdomus komentatorius lyties pagrindu. Tiesiog, viena vertus, žurnalistams ir redaktoriams yra patogiau įsikibti į žinomus vardus ir veidus, kurių nereikia pristatinėti, kurie garantuoja reitingus ir kurie (pasirodo!) beveik visi yra vyrai. Kita vertus, suveikia seksistinės nuostatos, kad žinomų vyrų įžvalgos svaresnės ir svarbesnės negu ne tokių žinomų moterų.

Tokiu būdu žiniasklaida, ignoruojanti moterų eksperčių balsus, užkerta kelią atsirasti nuomonių lyderėms ir dirbtinai sukuria nuomonių patriarchatą, o su juo ir klaidingą įspūdį, kad moterys viešąją nuomonę gali formuoti tik savo seksualumu.

Be jokios abejonės – moterys ekspertės viešojoje erdvėje privalo būti labiau pastebimos ir matomos. Ne dėl to, kad ją „puoštų“ savo „moteriškumu“. Moterų idėjos, įžvalgos, intelektualumas dažnai vis dar yra nuvertinami, negirdimi ir retai kam įdomūs, jei tai nėra pirmojo puslapio verta sensacija. Ką prarandame?

Pirmiausia, demokratišką viešųjų diskusijų erdvę, kurioje moterų idėjos nebūtų išstumtos ar iš anksto nuvertinamos (šiandien ši erdvė labiau primena „berniukų klubą“). Be to, moterų socialinės, kultūrinės ir net ekonominės patirtys šioje visuomenėje dažniausiai skirtingos nuo vyrų, todėl moterų balsai gali atverti tas perspektyvas ir tuos požiūrio kampus, kuriuos vyrai linkę ignoruoti. Nuomonių lyderės yra taip pat ir pavyzdys kitoms moterims ir merginoms, parodantis, kad viešasis kalbėjimas ir viešoji erdvė nėra tik vyrų zona.

Galiausiai, galbūt dažnesnis moterų eksperčių pasirodymas šioje zonoje pakeistų dabartinę diskusijų kultūrą, kurią nuomonių lyderiai pavertė patyčių ir įžeidinėjimų zona?