Atidaryti paeišką Grafinis elementas
Atidaryti paiešką Grafinis elementas
Uždaryti paieškos laukelį
X

Paremk Lietuvos žmogaus teisių centro veiklą!

Kasdien siekiame mažinti atotrūkį tarp deklaruojamų vertybių – laisva, vakarietiška, demokratiška, žmogaus teises užtikrinanti Lietuva – ir realybės, kurioje žmonės gyvena šiandien. Dirbame tam, kad užtikrintume žmogaus teises Lietuvoje ir padėtume kiekvienam jaustis oriai būnant savimi.

Reklaminis baneris Reklaminis baneris
Komentaras

Karilė Levickaitė. Atvirumas apie savo psichikos sveikatą – pavojaus zona?

Karilė Levickaitė, Bertos Tilmantaitės nuotr.

Karilė Levickaitė, Bertos Tilmantaitės nuotr.

Karilė Levickaitė, nevyriausybinės organizacijos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ direktorė | 2023 04 14

Slėpti ar atvirai pasisakyti, kad turi depresiją, patiri nerimo atakas, vartoji neuroleptikus, žinai iš patirties, kaip atrodo psichiatrijos ligoninės skyrius?

Tai visada asmeninis sprendimas, tačiau kontekstualiai labai priklausantis ir nuo vyraujančių visuomenės nuostatų. Sulauksi palaikymo ar pažeminimo? Visiškai neaišku, ką apie tai nori pasakyti mūsų valdžios atstovai, politinės institucijos. Viena valdžios grandis kviečia žmones dalintis savo patirtimis ir tapti psichikos sveikatos Ambasadoriais, o kita savo veiksmais diskredituoja šią idėją bei legitimizuoja atvirą tokias patirtis turinčių žmonių žeminimą ir įžeidinėjimą.

Skandalingas Olego Šurajevo pasirodymas Seime pasiekė naujas jo kalbintų Seimo narių žmogiškos ir politinės etikos žemumas: „su psichiniais ligoniais nekalbu“, „su psichiškai neįgaliais asmenimis nebendrauju“, „Vasaros 5 jūsų laukia“. Tokias ir panašias frazes, nutaikytas į juos Seimo koridoriuose bjauriai įžeidinėjantį performanso autorių, leido sau bent keli parlamentarai. Seimo kancleris neribotam laikui apribojo Olego Šurajevo patekimą į Seimo rūmus, nurodydamas, kad jis pažeidė Seimo vidaus tvarkos taisykles. Taip jau nutinka gyvenime, kai peržengi ribas – gauni pasekmių, įpareigojimą atstatyti padėtį arba pasėdėti ant atsarginių suolelio.

Olegas Šurajevas Seime.

Olegas Šurajevas Seime.

Tačiau Seimo narių peržengtos etikos ir moralės ribos nelabai kam užkliuvo. Galbūt dėl to, kad šių Seimo narių spalvingose biografijose ir taip apstu jų pačių surežisuotų įžeidžiančių, žeminančių ir elementariai nužmoginančių performansų. O galbūt dėl to, kad patyliukais tokioms frazėms pritariame mes visi. Negi psichikos sveikatos būsenos ir patirtys kaip žeminanti retorika mūsų visuomenėje tokia jau nesuprantama ir svetima?

LR Seimo etikos ir procedūrų komisija gavo skundų dėl netinkamos minėtų Seimo narių retorikos, demonstruojančios psichikos sveikatos sutrikimų turinčių asmenų nuvertinimą, pažeminimą ir diskriminavimą. Komisijos posėdyje buvo iškeltas klausimas dėl galimo politikų elgesio kodekso pažeidimo, kurio svarstymas ilgai netruko. Dešimties minučių trukmės diskusija komitete patvirtino, kad tokiam Seimo narių elgesiui egzistuoja pateisinančios aplinkybės: „kai kito žmogaus pasisakymai „išveda iš savęs“, „ypatingai karštas emocinis fonas“, „kai situacija labai brutali ir provokuojanti, ekstremaliose, neadekvačiose kito žmogaus elgesio situacijose“ ir panašios. Todėl LR Seimo etikos ir procedūrų komisija balsų dauguma nusprendė neinicijuoti tyrimo, priėmė sprendimą mandagiai priminti piliečius žeminusiems Seimo nariams, kad ateityje visgi reikėtų vengti tokios retorikos.

Seimo posėdžių salė, Wikimedia Commons nuotr.

Seimo posėdžių salė, Wikimedia Commons nuotr.

Toks sprendimas įtvirtina nuostatą, kad LR Seimo nariui leidžiama netinkamai besielgiantį pilietį pasiųsti dėl menamo ar realaus psichikos sveikatos sutrikimo ar psichosocialinės negalios turėjimo. Juo įtvirtinamos aplinkybės, kuomet parlamentarui visai nebūtina reguliuoti savo emocijų ir laikytis etiško bendravimo standartų. Todėl emociškai užkaitę ar supykę Seimo nariai gali, nepažeisdami Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso, bei kitų lygybę ir nediskriminavimą užtikrinančių teisės aktų, skatinti stigmatizaciją ir diskriminaciją psichikos sveikatos sutrikimų turinčių piliečių atžvilgiu.

Kadangi Olegas Šurajevas yra ne kartą viešai pasidalinęs savo asmeninėmis psichikos sveikatos sunkumų patirtimis, Seimo narių pasisakymai gali būti teisiškai traktuojami ir kaip tiesioginė diskriminacija. Akis bado ir elementaraus psichikos sveikatos raštingumo stoka: yra visiškai nederamas provokuojančio ir įžeidžiančio elgesio tapatinimas su psichikos sveikatos sutrikimu.

Stigmos esmę sudaro klaidinga loginė grandinė: atvirai pasidalinus apie turimą psichikos sveikatos sutrikimą, bet koks nepatinkantis, iššaukiantis ar nemalonus asmens elgesys imamas išskirtinai aiškinti tuo sutrikimu. Stereotipai apie psichikos sveikatos sutrikimų turinčius žmones yra giliai įsismelkę į mūsų nuostatas ir yra perduodami iš kartos į kartą. Mokslo tyrimai sako, kad  kultūriškai nepriimtiną, panašų dviejų žmonių elgesį mes linkę paaiškinti skirtingomis prielaidomis, jeigu turime informacijos apie tai, kad vienas iš jų turi psichikos sveiktos sutrikimų patirties. Neteisinga manyti, kad visas nepageidautinas, nepatinkantis ar netinkamas žmogaus elgesys galimas paaiškinti išskirtinai psichikos sutrikimu. Tarytum žmonės be psichikos sutrikimų visada šypsosi, yra išskirtinai taurūs ir geri, nesistumdo eilėse ar neįžeidinėja.

Prasta naujiena yra tokia, kad Seimo nariai savo vaidmens visuomeninės psichikos sveikatos stigmos ir diskriminacijos skatinime nenutuokia, nors visai šviežiai pristatytas pirmasis Lietuvoje visuomenės psichikos sveikatos stigmos tyrimas. Kas dešimtas(-a) Lietuvos gyventojas(-a) pasižymi stigmatizuojančiu požiūriu į psichikos sveikatos sutrikimų turinčius žmones, o kas trečias žmogus apskritai neturi jokios nuomonės apie tai. Valstybės mastu projektuojamos pastangos šias nuostatas keisti, mažinant psichikos sveikatos stigmos apraiškas. Būtent dėl patiriamos visuomenės stigmos, psichikos sveikatos sutrikimų turintys žmonės jaučia atstūmimą, pasmerkimą, nugalinimą. Stigma ir diskriminacija sukelia realią asmeninę kančią ir atitolina nuo pagalbos kreipimosi.

Pasmerkimas, asociatyvi iliustracija, powerofpositivity.com nuotr.

Smerkimas, asociatyvi iliustracija, powerofpositivity.com nuotr.

Todėl kartu su tyrimo pristatymu startavo Psichikos sveikatos ambasadorių iniciatyva, kuria siekiama įgalinti asmenis, patyrusius arba patiriančius psichikos sveikatos sunkumų ar susidūrusius su artimųjų psichikos sveikatos sunkumais, tapti psichikos sveikatos ambasadoriais savo bendruomenėse ir dalintis savo patirtimi viešai ir asmeniškai. Skatinama visuomenę atvirai kalbėtis apie psichikos sveikatą, turint viziją, jog Lietuva – tai šalis, kur psichikos sveikatos patirtys yra girdimos ir vertinamos.

Psichikos sveikatos ambasadoriai vienokia ar kitokia forma jau daug metų veikia Vakarų Europos šalyse, siekiant didinti žmonių suvokimą, kad psichikos sveikatą turime mes visi, o pasidalinimas savo patirtimi yra labiausiai naudingas visuomenei. Mokslo tyrimai rodo, kad tai yra vienas iš veiksmingiausių būdų, siekiant mažinti nepagrįstas ir neigiamas visuomenės nuostatas į psichikos sveikatos sutrikimų turinčiu asmenis. Neveiks jokie gražūs šūkiai, vaizdo klipai ar plakatai gatvėse, jeigu mes slėpsime šešėliuose savo psichikos sveikatos patirtis ir apsimesime, kad psichikos sveikatos sunkimai mus aplenkia. Statistika rodo, kad šios patirtys yra labai arti. 2022 m. Pasaulio sveikatos organizacijos paskelbtoje ataskaitoje nurodoma, kad dar iki pandemijos, 2019 metais, vienas iš šešių darbingo amžiaus suaugusiųjų patyrė psichikos sveikatos sutrikimą.

Vienas iš šešių patyrė psichikos sveikatos sutrikimą, asociatyvi iliustracija.

Vienas iš šešių patyrė psichikos sveikatos sutrikimą, asociatyvi iliustracija.

2020 m. JAV atliktas nacionalinis 14–22 metų amžiaus žmonių tyrimas atskleidė, kad 90 procentų paauglių ir jaunų suaugusiųjų, patiriančių depresijos simptomus, ieško informacijos apie tai internete. Trys iš keturių paauglių ar jaunuolių, ieškančių informacijos internete apie depresiją, teigė ieškantys ne abstrakčių žinių, o asmeninių istorijų ir patirčių: socialinėse medijose, pokalbių kanaluose, ir vaizdo įrašuose.

Verta prisiminti Didžiosios Britanijos karališkosios šeimos bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis organizacijomis ir akademija bei viešą atvirumą apie savo psichikos sveikatos sunkumų patirtis. Princų Viljamo ir Hario atvirumas paskatino daugelį kitų žmonių prabilti apie save ir kreiptis pagalbos, sumažino visuomeninę stigmą ir palaikė deramą diskusiją apie psichikos sveikatą.

Lietuvoje mes neišvengiamai jau einame šiuo keliu, nes mūsų jaunoji karta daug atviriau dalinasi savo asmeninėmis patirtimis ir jas reflektuoja. Jaunimas – globalaus pasaulio dalis, kur yra įprasta aptarti įvairias būsenas, sunkumus, kalbėti apie psichikos sveikatos sutrikimus, simptomus ir gyvenimą su jais. Tačiau jų tiltai su vyresnių žmonių pasauliu bei instituciniais psichikos sveikatos paslaugų teikėjais dažnai nėra tvirti ir stokoja bendros kalbos, supratimo ir pasitikėjimo. Tai dar vienas mus lydintis kultūrinis pokytis, kurio keliamus iššūkius turime priimti, didindami atvirumą įvairioms patirtims, o ne atsitverti Viduramžius menančiomis gynybinėmis atgyvenusių nuostatų sienomis.

Taigi trūksta pasitikėjimo. Negali būti tikra ar tikras, kad šiandien pasisakius apie savo asmenines patirtis, tavęs rytoj dėl to nenustums į paraštes mokykloje, darbe, giminėje ar atliekant kitus socialinius vaidmenis. Todėl Seimo institucija, menkinanti ir žeminanti tokias patirtis turinčius žmones, yra taip pat už tai atsakinga ir turėtų nusižengusiems Seimo nariams iškelti rimtą raudoną kortelę, viešai atsiprašyti ir atstatyti teisingumą, o ne demonstruoti supratimą ir atlaidžiai pagrūmoti pirštu, kad kitą kartą taip nebereikėtų daryti. Turime suprasti, kad gyvename globalių pokyčių laikais, kurie visuomenės psichikos sveikatai nėra palankūs, o slėpti, kad ją turime – neturi jokios prasmės ir yra žalinga mums visiems.

Komentaras parengtas įgyvendinant projektą „Mano teisės: Kokybiško žmogaus teisių diskurso stiprinimas Lietuvoje“. Projektas yra Aktyvių piliečIų fondo, finansuojamo Norvegijos finansinio mechanizmo lėšomis, dalis.

Grafinis elements
Grafinis elements
Grafinis elements
Grafinis elements
Komentuoki