Tarptautinės LGBTQI jaunimo organizacijos IGLYO atliktas tyrimas Europoje. Tyrime dalyvavo daugiau nei 1,5 tūkst. 14–30 metų amžiaus respondentų iš 35 Europos regiono šalių, tarp jų ir Lietuvos. Tyrimo autoriai analizavo LGBTI+ jaunų žmonių patirtis, susijusias su depresija, nerimu, diskriminacija ir galimybėmis gauti pagalbą.
Tyrimo duomenimis, 37,5 proc. apklaustų LGBTI+ jaunų žmonių nurodė patiriantys depresijos simptomus, o 34 proc. – nerimo sutrikimo simptomus.
Didžiausią poveikį daro diskriminacija ir nesaugi aplinka
Tyrimas rodo, kad LGBTI+ jaunų žmonių psichikos sveikatai didelę įtaką daro juos supanti aplinka, kuri dažnai nėra palaikanti. Net 68,8 proc. respondentų teigė, kad jų emocinę sveikatą neigiamai paveikė patiriama diskriminacija ir priekabiavimas. Daugiau nei pusė apklaustųjų tvirtino, kad neigiamai veikia mokyklos aplinka, šeimos palaikymo stoka, LGBTI+ teisių neužtikrinanti politika valstybėje, kurioje gyvena.
Mokykla, asociatyvi Pexels nuotr.
Tai, kad šiuos iššūkius patiria LGBTI+ asmenys, sutinka ir Lietuvos gyventojai (-os): 2024 m. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atliktos visuomenės apklausos duomenimis, 32 proc. respondentų tvirtino, kad Lietuvoje labiausiai diskriminuojama asmenų grupė yra lesbietės, gėjai ir biseksualūs žmonės, ketvirtadalis – kad labiausiai diskriminuojami yra translyčiai asmenys.
IGLYO atlikto tyrimo autoriai (-ės) pabrėžia, kad dar pažeidžiamesnis yra LGBTI+ jaunimas, gyvenantis kaimiškose vietovėse, patiriantis ekonominius sunkumus, priklausantis tautinėms ar religinėms mažumoms.
„Mažame miestelyje jauti spaudimą, žmonės klausinėja, ką veiki, susiduri su mažo miestelio problemomis, o kai esi homoseksualus ir bandai save pažinti, tai labai slopina. Iki 18-os jaučiausi tarsi ateivis – mano miestelyje nebuvo jokios organizacijos, kur galėčiau bendrauti ar rasti palaikymą. Tiesiog buvau visiškai vienas“, – teigia tyrimo dalyvis.
LGBTQ+ bendruomenė su vaivorykštės vėliava, asociatyvi Pexels nuotr.
Respondentai (-ės) taip pat atskleidė konkretiems regionams aktualias problemas, kurios prisideda prie psichikos sveikatos sunkumų. „Šiuo metu Ukrainoje vis dar naudojama TLK-10 ligų klasifikacija, o translyčiai žmonės joje laikomi turinčiais psichikos sutrikimą, todėl oficialiai ribojamos jų galimybės būti visaverčiais piliečiais. Pavyzdžiui, trans žmonės negali tarnauti kariuomenėje ar dirbti valstybės tarnyboje. Mane tai paveikia tiesiogiai, nes norėčiau siekti karinės karjeros. Dėl to nesikreipiau į valstybines gydymo įstaigas ir reikalingus vaistus gavau per translyčiams žmonėms palankius gydytojus, kad likčiau nepastebėtas sistemos. Tai kelia daug nerimo“, – pasakojo tyrimo dalyvis iš Ukrainos.
Patyčios mokykloje – kelias į emocinės sveikatos sunkumus
Net 57 proc. tyrimo dalyvių nurodė, kad mokyklos aplinka neigiamai paveikė jų psichikos sveikatą. Svarbi problema – patyčios ir priešiška atmosfera. 36 proc. apklaustų jaunuolių teigė mokykloje patyrę patyčias dėl savo LGBTI+ tapatybės. 45 proc. tokias patyčias patyrusių žmonių nurodė, kad susiduria su depresijos simptomais.
Depresija, asociatyvi Pexels nuotr.
Jauni žmonės tyrimo metu taip pat kalbėjo apie LGBTI+ temų ignoravimą mokyklose, mokytojų žinių trūkumą ir homofobiškus komentarus.
„Mokykloje nuolat girdėdavau homofobiškus komentarus apie LGBTI+ žmones. Tai mane veikė neigiamai. <…> Bandau tai pateisinti galvodamas, kad žmonėms tiesiog trūko teisingos informacijos, tačiau vis tiek patyriau neigiamą poveikį“, – dalijosi respondentas.
Palaikymas ir prieinamos paslaugos gali sumažinti rizikas
Tyrimas atskleidė, kad šeimos palaikymas turi tiesioginę įtaką jaunų LGBTI+ žmonių emocinei būklei. Tarp jaučiančių artimųjų palaikymą, depresijos simptomus nurodė patyrę 34 proc. respondentų, o tarp tokio palaikymo neturinčiųjų – 45 proc.
Pabrėžiama, kad prieiga prie psichikos sveikatos paslaugų išlieka sudėtinga. Tik 22 proc. respondentų teigė, kad rasti ar gauti reikalingą pagalbą buvo lengva. Jauni žmonės dažniausiai susidūrė su ilgomis laukimo eilėmis, finansiniais sunkumais, LGBTI+ temų neišmanančiais specialistais ar diskriminacija sveikatos priežiūros sistemoje.
Tyrimo autoriai ragina Europos valstybes daugiau dėmesio skirti įtraukioms psichikos sveikatos paslaugoms, saugios aplinkos mokyklose kūrimui, specialistų kompetencijoms bei LGBTI+ jaunimo įtraukimui į sprendimų priėmimą.
IGLYIO tyrimas „LGBTQI Youth Mental Health in the Spotlight”.
