Praėjusiais metais daugiausiai lygių galimybių pažeidimų gyventojai įžvelgė gaudami paslaugas ar pirkdami prekes, o diskriminaciją dažniausiai patyrė dėl savo negalios ir lyties. Tokias išvadas pateikia metinę ataskaitą pristatanti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. 2024 m. Tarnyba gavo daugiau skundų nei užpernai – 261, kas antras (46 proc.) jų buvo dėl diskriminacijos vartotojų teisių apsaugos srityje. Šioje srityje konstatuota ir daugiausiai lygių galimybių pažeidimų.
Sunkumai gaunant paslaugas ar perkant prekes vyravo ir Tarnybos gautose užklausose. Iš viso pernai žodžiu arba raštu gyventojai ir organizacijos konsultavosi 1532 kartus, tai yra penktadaliu daugiau nei 2023-aisiais.
Tarnybos gautų skundų ir kreipimųsi dinamika, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos iliustr.
Dažniausiai su skundu kreiptasi dėl galimos diskriminacijos negalios ir lyties pagrindais (atitinkamai 60 ir 59 skundai). Dar 37 skundai – amžiaus pagrindu, 35 skundai – dėl socialinės padėties.
Daugėja priekabiavimo
Pasak lygių galimybių kontrolierės Birutės Sabatauskaitės, dėl galimos diskriminacijos paslaugų ir prekių srityje žmonės aktyviai skundžiasi jau keletą metų iš eilės, o pernai ši tendencija ypač išryškėjo.
„Apžvelgdami diskriminaciją paslaugų ir prekių srityje, kalbame ne vien apie ribojimus, atsirandančius dėl negalios ar amžiaus. Vis dažniau kreipiamasi dėl galimo seksualinio priekabiavimo ir priekabiavimo dėl lyties sveikatos priežiūros bei kitose paslaugas teikiančiose įstaigose. Nemažėja kreipimųsi dėl seksistinių, lyčių stereotipus propaguojančių reklamų, pernai dėl jų gavome beveik pusšimtį užklausų. Beje, įdomu tai, kad tokių reklamų kūrėjai ir užsakovai tampa vis atsargesni, greičiau atsižvelgia į mūsų pastabas ir paprastai jau tyrimo metu nutraukia jų publikavimą“, – komentuoja B. Sabatauskaitė.
Tarnybos gautų skundų pasiskirstymas pagal sritis, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos iliustr.
Sisteminė problema – neprieinamos erdvės
Praėjusiais metais daugiausiai skundų Tarnyba ištyrė dėl galimos diskriminacijos negalios pagrindu, didesnioji dalis jų buvo vartotojų teisių apsaugos srityje. Iš viso negalios pagrindu buvo gauta 350 įvairių kreipimųsi, 7 tyrimai buvo atlikti kontrolierės iniciatyva, nustatyta 15 pažeidimų.
„Matome įsisenėjusių sisteminių problemų, su kuriomis susiduria žmonės su negalia. Viena aktualiausių yra viešųjų erdvių ir infrastruktūros neprieinamumas. Tyrėme skundus dėl žmonėms su regos negalia nepritaikytų paštomatų, poliklinikų ir kitų įstaigų klientų aptarnavimo sistemų, apsunkintų salygų patekti į renginius, į viešuosius tualetus, į kitas patalpas, taip pat į restoranus ar parduotuves su šunimis asistentais. Svarbu pastebėti, kad šios problemos atsiranda ne vien dėl fizinio nepritaikymo, bet ir dėl teisinės bazės spragų, visuomenės sąmoningumo stokos“, – tvirtina B. Sabatauskaitė.
Jos teigimu, be skundų tyrimo, buvo imtasi ir papildomų priemonių situacijai keisti. Prie Tarnybos veikianti Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija parengė rekomendacijas, kaip pagerinti reglamentavimą dėl šunų pagalbininkų, Tarnyba atkreipė valstybinių institucijų ir paslaugų teikėjų dėmesį į asmenims su negalia kylančius sunkumus planuoti keliones tarpmiestiniais autobusais, naudotis jiems skirtais tualetais viešosiose vietose, rekomendavo reglamentuoti prieinamas pavežėjų paslaugas, pagerinti asmenų su negalia galimybes laikyti vairavimo egzaminus, dalyvauti viešuose posėdžiuose.
Žmogus su negalia vežymėlyje, asociatyvi nuotr., Pexels
Vyresnis amžius tampa kliūtimi gauti paslaugas
Amžiaus pagrindu į Tarnybą buvo kreiptasi 311 kartų, o beveik visi nustatyti pažeidimai buvo vartotojų teisių apsaugos srityje. Pasak B. Sabatauskaitės, pernai padaugėjo kreipimųsi dėl skaitmeninių paslaugų neprieinamumo vyresnio amžiaus žmonėms, pavyzdžiui, diskriminacija buvo pripažintas atsiskaitymo už bilietus grynaisiais pinigais Vilniaus troleibusuose ir autobusuose panaikinimas. Šiai problemai buvo paskirtas ir didelio atgarsio sulaukęs Tarnybos atliktas vyresnių žmonių skaitmeninės atskirties tyrimas.
„Turimi duomenys rodo, kad ženkli visuomenės dalis dėl objektyvių priežasčių negali taip sparčiai prisitaikyti prie skaitmeninės pažangos, tad šiems žmonėms reikalinga pagalba. Juolab kad lygių galimybių įstatymai įpareigoja užtikrinti vienodą paslaugų prieinamumą visiems gyventojams, nepaisant amžiaus ar negalios. Tad visų pirma reikia išsaugoti alternatyvius paslaugų teikimo būdus, antra – trūksta individualius poreikius atitinkančios prieinamos pagalbos skaitmeninės atskirties riziką patiriantiems vyresnio amžiaus žmonėms“, – sako lygių galimybių kontrolierė.
Jos teigimu, diskriminacija dėl amžiaus taip pat pasireiškia sunkumais siekiant apsidrausti, gauti ar pratęsti kreditą. „Pavyzdžiui, skundžiamasi dėl situacijų, kai nustatoma viršutinė amžiaus riba paslaugoms suteikti arba kai lengvatos taikomos tik jaunesniems klientams ir klientėms. Kreipiamasi ir dėl profilaktinių sveikatos patikros programų, kai jos vykdomos pagal tam tikras amžiaus kategorijas, taip pat dėl darbo skelbimų, kuriuose nurodomas pageidaujamas darbuotojų amžius. Vis dar lieka aktuali priekabiavimo darbovietėse tema, kai vyresniems darbuotojams sudaromos mažiau palankios darbo sąlygos“, – pasakoja kontrolierė.
Vyresnio amžiaus moteris su telefonu, Pexels nuotr.
Po tyrimų situacija pakito
Tarnybos ištirti galimos diskriminacijos socialinės padėties (taigi ir šeiminės padėties) pagrindu atvejai vyravo įstaigų veikloje. Pavyzdžiui, Klaipėdos universitetas, neskyręs papildomos paskatos buvusiam kariui savanoriui, buvo pripažintas pažeidęs įstatymą, o po tyrimo buvo suskubta keisti diskriminuojančias stojimo į aukštąsias mokyklas nuostatas. Lygias galimybes pažeidžiantys veiksmai buvo nutraukti ir Kauno technologijos universitete, kur nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos derinti studijas su motinyste.
Kaip mini B. Sabatauskaitė, praplėtus socialinės padėties sąvoką Lygių galimybių įstatyme, į ją įtraukiant šeiminę padėtį, per pastaruosius dvejus metus nusiskundimų socialinės padėties pagrindu daugėja.
„Vyraujančios temos šioje užklausų kategorijoje – galimas priekabiavimas, kai paslaugų šeimoms teikimo vietose sulaukiama nepagarbaus elgesio dėl kartu esančių mažamečių vaikų, įvairios situacijos, susijusios su buvimu vaiko priežiūros atostogose, žmonės kreipiasi dėl taikomų nuolaidų, kuriomis negali pasinaudoti tam tikros šeimos, pavyzdžiui, turinčios daugiau nei du vaikus. Beje, dėl to buvo teikti pasiūlymai keisti įstatyminį reguliavimą“, – sako kontrolierė.
Tikslas – apsaugoti pažeidžiamas grupes
2024 m. Tarnyba aktyviai vykdė švietėjiškas ir prevencines veiklas. Per metus kone dvigubai padaugėjo asmenų, dalyvavusių kontaktiniuose lygių galimybių mokymuose (885 asmenys) arba baigusių e. mokymus (3819 asmenų). Lygių galimybių klausimais buvo konsultuota 90 įmonių ir įstaigų.
Daug dėmesio buvo skirta translyčių asmenų padėčiai ištirti ir gerinti bei smurto prieš moteris su negalia reiškinio analizei ir matomumui didinti. Atlikti tyrimai parodė, kad teisinė sistema neužtikrina translyčių ir nebinarinės lyties tapatybės žmonių lygiateisiškumo, o savivaldybėse trūksta duomenų apie smurto prieš asmenis su negalia situaciją, nėra tinkamo šios srities koordinavimo ir kompleksinio požiūrio sprendžiant smurto artimoje aplinkoje problemą, per mažai dėmesio skiriama prevencijai.
Politinių sprendimų priėmėjams, institucijoms, įstaigoms bei įmonėms Tarnyba pateikė kelias dešimtis rekomendacijų, tarp kurių – įtraukti lyties aspektą į Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, taikyti vienodas paslaugų teikimo sąlygas šeimoms, nepaisant paslaugų gavėjų turimų vaikų skaičiaus bei šeiminės padėties, teisinio reguliavimo būdu įpareigoti paslaugų teikėjus užtikrinti paslaugų prieinamumą ne tik skaitmeniniu, bet ir alternatyviu būdu, priimti Lytinės tapatybės pripažinimo įstatymą, rinkti ir kaupti duomenis apie pažeidžiamų grupių padėtį ir kt.
