Tyrimai rodo, kad pagrindinė našta rūpinantis kasdieniais šeimos reikalais Lietuvoje vis dar tenka moterims. Dėl to neretai nukenčia jų karjera, mažėja finansinis savarankiškumas. Tad svarstoma, kaip paskatinti vyrus aktyviau įsitraukti į vaikų auginimą ir buitį.
Tam turėtų pasitarnauti pakeista vaiko priežiūros išmokų tvarka, lankstesnį darbo ir asmeninio gyvenimo derinimą numatančios Darbo kodekso nuostatos, siekti lyčių lygybės įpareigoja ir šalyje įsigaliojusi Europos Sąjungos direktyva dėl tėvų bei prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros.
Tačiau ar šių priemonių pakanka? Apie tai bus svarstoma 7-ojo Nacionalinio žmogaus teisių forumo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos organizuojamoje diskusijoje „Lyčių lygybė vaikų priežiūroje. Pirmi metai su work-life balance direktyva – kaip tėčiams sekasi įsitraukti?“
Teisės aktai – palankesni tėvams
Nuo 2023 m. šalyje atsirado neperleidžiamos dviejų mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogos. Tai reiškia, kad šiuo laikotarpiu vaiko priežiūros išmoką gali gauti tik vienas iš tėvų, besinaudojančių tokiomis atostogomis.
Tėtis su vaiku, asociatyvi nuotr., Pexels
Ši tvarka sudaro sąlygas vyrams labiau įsitraukti į vaiko auginimą, kurti ryšį su savo mažyliais. Kartu didinamas moterų ir vyrų lygiavertiškumas šeimoje. Statistikos duomenys rodo, kad anksčiau dirbo ir vaiko priežiūros išmoką gavo 9 iš 10 išmokos gavėjų vyrų, o dabar yra priešingai – 9 iš 10 vyrų, gaudami vaiko priežiūros išmoką, nedirba ir užsiima tik šeimos reikalais.
Dirbantiems ir auginantiems vaikus iki 8 metų amžiaus bei slaugantiems šeimos narius taip pat atsirado palengvinimų. Darbo kodekse jiems numatyta galimybė dirbti nuotoliniu būdu ar ne visą darbo laiką, praplėsta darbuotojų grupė, turinti teisę į „mamadienius“ ir „tėvadienius“ – dabar juos kartą per 3 mėnesius gali gauti ir 1 vaiką auginantys tėvai.
Iki lyčių lygybės dar toli
Pasak ekspertų, nepaisant pokyčių teisinėje bazėje, pagrindinė rūpinimosi kasdieniais šeimos reikalais pareiga Lietuvoje visgi tenka moterims. Tai rodo ir įvairios apklausos.
Pavyzdžiui, pagal praėjusių metų Lyčių lygybės indekso duomenis, namų ruošos darbams, maisto gaminimui šalyje kasdien laiko skiria 65 proc. moterų ir tik 29 proc. vyrų. Vaikų, anūkų, senelių ar artimųjų su negalia rūpyba kasdien užsiima 35 proc. moterų ir 21 proc. vyrų. Lyginant su 2016 m. duomenimis, vyrų įsitraukimas į vaikų ir kitų artimųjų priežiūrą nukrito nuo 24 proc. iki 21 proc.
Panašų tyrimą apie pareigų pasidalinimą šeimose atliko ir Lietuvos moterų lobistinė organizacija kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Jis parodė, kad nors moterys į šeimos reikalus įsitraukia gerokai aktyviau, vyrai labiau linkę galvoti, kad nemokamo darbo pareigomis poroje dalijamasi vienodai.
Taip pat pastebima didesnė nelygybė dalinantis vyresnio amžiaus ar asmenų su negalia priežiūrą.
Margarita Jankauskaitė, asmeninio archyvo nuotr.
„Mūsų šalyje dar labai tvirtai laikomasi nuomonės, kad senjorais turi pasirūpinti vaikai, todėl dažnai paslaugų nė neieškoma arba savivaldybės tokių paslaugų nesiūlo. Ir šis krūvis gerokai labiau krenta ant moterų pečių, nepaisant nuostatos, kad vyrai ir moterys turėtų šiomis pareigomis dalintis vienodai. Taigi nuostatos ir praktikos nesutampa. Akivaizdu, nuostatos nebūtinai virsta veiksmais“, – atlikto tyrimo išvadas apibendrina Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė.
Detalesnius tyrimo duomenis M. Jankauskaitė ketina pateikti Nacionalinio žmogaus teisių forumo diskusijoje, kuri vyks gruodžio 10 d., antradienį nuo 10 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Renginyje taip pat dalyvaus Šeimų asociacijos atstovas Antanas Jonušas, psichologas Andrius Lošakevičius ir tėtis Gediminas Astrauskas.
Nacionalinio žmogaus teisių forumo programą ir registraciją į renginį galima rasti https://nztf.lt. Tiesioginė forumo transliacija vyks NŽTF YouTube kanale ir portale Lrt.lt.
Forumą organizuoja Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, Lietuvos negalios organizacijų forumas, Žmogaus teisių organizacijų koalicija, LR Seimas, LR Seimo kontrolierių įstaiga, LR užsienio reikalų ministerija, Vaiko teisių kontrolieriaus įstaiga ir Vytauto Didžiojo universitetas.
