Prostitucija užsiimančios moterys tą girdi nuolatos. Vieni pas jas ateina, nes „visas paketas“ valandai ne taip ir brangiai kainuoja, o įsipareigojimų – jokių, kiti po tokių pačių derybų, „ką aš gausiu už tą kainą“, išsitraukia pažymėjimus ir Administracinių nusižengimų kodeksą, kuriame rimtai kalbama apie viešosios tvarkos pažeidimą – prostituciją.
Užsimojęs bausti – sustoti jau nebegali.
Iš pranešimo spaudai: „Šių metų pabaigoje Europoje buvo vykdoma tarptautinė jungtinė operacija – nusikalstamų atvejų, susijusių su prekyba žmonėmis dėl seksualinio išnaudojimo, išnaudojimo nusikaltimų darymui, priverstinio elgetavimo išnaudojimo tikslais nustatymas, prevencija ir kontrolė.
Dalyvaudama šioje tarptautinėje operacijoje, Lietuva vykdė patikrinimus ir prevencines priemones, kuriose dalyvavo 329 policijos pareigūnai, 41 savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų darbuotojas, policijos rėmėjai, mokymo įstaigų darbuotojai.
Prevencinės priemonės metu nusikalstamų veikų, susijusių su prekyba žmonėmis, nustatyta nebuvo, tačiau užfiksuoti 26 administraciniai nusižengimai pagal Administracinių nusižengimų kodekso 487 str.
Priemonę vykdę pareigūnai tikrino ir Klaipėdos r. veikiančius ūkius – ar juose nėra žmonių, dirbančių panašiomis į vergiją sąlygomis. Pažeidimų neužfiksuota, tačiau rasta XX m. gimusi moteris Gargžduose esančiame bute teikė seksualines paslaugas. Už vertimąsi prostitucija jai surašytas administracinio nusižengimo protokolas.“
Tai prekyba žmonėmis ar viešosios tvarkos pažeidimas?
Na, bent dėl „kvapo“ galėjo pričiupti kokį sutenerį ar nekilnojamojo turto agentą, lobstantį iš butų nuomos šalies miestuose neva sau dirbančioms moterims iš Ukrainos, taksi vairuotoją, paslaugiai atvežantį sekso pirkėjus į viešnamius, motelio administratorių, žinantį, kur svečiams rasti „mergaičių“…
Ir ką Europolas į tai, kad jo tarptautinė operacija Lietuvoje pavirto eiliniu prostitučių gaudymo vajumi?
Tačiau pareigūnai įstatymų nekuria, jie juos vykdo.
Seime antrus metus klajoja projektas, kuriuo siūloma nebebausti parsiduodančių asmenų – tai neturi jokios įtakos prostitucijos reiškinio mažinimui, moterys yra įstrigusios tarp sutenerių ir teisėsaugos, jos bijo kreiptis pagalbos, kurios, beje, tikslinės, skirtos padėti išeiti iš prostitucijos, kaip ir nėra, o vietoje to kriminalizuoti paklausą.
Ne, projektas nedingęs – jis kažkur giliai Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko stalčiuose. Patyręs politikas atsargiai dėlioja šio „labai jautraus“ (suprask, nepritrauksiančio didelio rinkėjų palankumo) klausimo pasjansą – „o kur čia labai nuskubėsime? Reikia plačiai diskutuoti, atsiklausti visuomenės… Ne, šioje sesijose neteiksiu svarstyti…“
Sudėtinga rasti argumentus, pateisinančius bausmę parsiduodančiai moteriai. Bloga, pasileidusi, viliojanti dorus visuomenės narius, gal net užkrečianti juos visokiomis ligomis, griaunanti šeimas? O gavusi baudą susimąsto, kad negerai elgiasi, nori tuoj pat pasitaisyti, nebeieškoti lengvų pinigų ir nebetingėti?
Tačiau realybė seniai tokį požiūrį sudraskiusi į skutelius – prostitucija yra išgyvenimo strategija tiems, kurių nenorime matyti ar apie jų problemas žinoti. Nekalbant jau apie tai, jog dalis parsiduodančiųjų yra prekybos žmonėmis aukos, buvo atviliotos, nuolat prievartautos ir įkalintos šiame „pasilinksminimo“ lauke.
Bauskime aukas už tai, kad jos yra aukos? Gerai gerai, trina rankomis suteneris iš Gedimino prospekto, taip joms ir reikia, visada sakiau, kad su kekšėmis reikia griežtai, jos turi žinoti savo vietą.
Kad nesiskųstų.
Kad mes visi tylėtume, nes tai „jautrus klausimas“.
