Atidaryti paeišką Grafinis elementas
Atidaryti paiešką Grafinis elementas
Uždaryti paieškos laukelį
X

Paremk Lietuvos žmogaus teisių centro veiklą!

Kasdien siekiame mažinti atotrūkį tarp deklaruojamų vertybių – laisva, vakarietiška, demokratiška, žmogaus teises užtikrinanti Lietuva – ir realybės, kurioje žmonės gyvena šiandien. Dirbame tam, kad užtikrintume žmogaus teises Lietuvoje ir padėtume kiekvienam jaustis oriai būnant savimi.

Reklaminis baneris Reklaminis baneris
Aktualu

Prostitucija Lietuvoje: legalizuoti ar bausti tik paslaugų pirkėją? (I dalis)

Akvilė Žaromskytė, Sandra Vilimaitė | 2015 11 18

Prieš imdamosis šios temos buvome įspėtos apsidrausti gyvybes. Girdėjome daugybę baisių atsiliepimų ir dar baisesnių istorijų apie stoties rajoną, jo gyventojus ir nenuilstančius gatves šlifuojančius darbuotojus, kurių paslaugos kainuoja nuo 6 eurų (tuomet buvo 20 litų – red. past.).

Vilniaus miestas. Autobusų stotis. Greitojo maisto užkandinės automobilių stovėjimo aikštelė. Užtenka pastovėti čia dvi valandas, kad suprastum, koks nekasdieniškas ir intensyvus gyvenimas vyksta šiame miesto rajone. Vieša paslaptimi galima vadinti informaciją, kad stoties rajone visuomet gali susirasti žmogų, teikiantį sekso paslaugas. Ir iš tiesų, jei stebi atidžiau, tai vaizdas gatvėje viską pasako ir be žodžių: pamatai, kas kokį vaidmenį vaidina ir kokias funkcijas atlieka. Ekspertai sako, kad tokia situacija, kokia yra šiandien, turi keistis ir siūlo du pasaulyje taikomus modelius, galinčius padėti išspręsti įsišaknijusias problemas.

Sustojame stoties rajone esančioje greito maisto užkandinės stovėjimo aikštelėje. Kitapus gatvės kažko lūkuriuoja mergina trumpu sijonu. Vėliau jai priėjus arčiau matyti, kad jos kojos nusėtos mėlynių. Kitos dvi – besišnekučiuodamos vis vaikšto šaligatviu pirmyn-atgal. Atvažiuoja automobilis iš kurio išlipa moteris, pereina gatvę ir prisijungia prie merginų, kurios kursuoja gatve. Atvažiuoja kitas automobilis. Išlipa žilagalvis vyras, atsidaro variklio gaubtą ir pradeda kažką krapštyti. Prie jo viena po kitos prieina kitapus gatvės vaikštančios ar kažko lūkuriuojančios merginos, tyliai pasišnibžda. Jis su jomis kalbasi neiškišdamas galvos iš po variklio gaubto. Po kiek laiko atvažiuoja dar vienas automobilis, išlipa dar dvi merginos, išsitraukia iš rankinės veidrodėlį, pasitaiso šukuosenas ir pradeda kursuoti šaligatviu, kaip ir visos kitos. Prie vienos kažko lūkuriuojančios privažiuoja automobilis, atsidaro langelis, jie pasikalba, išlipa vyrukas, paduoda mergaitei automobilio raktelius ir jie išvažiuoja.

Žilagalvis jau pusantros valandos vaidina, kad kažką taiso, nors iš tiesų tik žiūri ir karts nuo karto kažką paklibina, po variklio gaubtu. Prie jo prieina vaikinas, paduoda paketėlį, jie trumpai šnekteli. Paketėlio atnešėjas kažkur išeina, o priėmėjas uždaro automobilio variklio gaubtą, peržvelgia merginas kitoje gatvės pusėje, viena dar spėja pribėgti ir persimesti vienu kitu žodžiu, tada senis išvažiuoja. Regis, automobilis pats susitvarkė. Ir taip nenutrūkdamas vyksta veiksmas, nuolatinis judėjimas.

Vietinių žmonių klausėme, ką gi veikia merginos nedarbo metu. Pasirodo, visai prie pat yra bariukas, kuriame susirenka ne tik sekso paslaugas teikiantys žmonės, bet ir jų draugai bei suteneriai. Užsiminusios, kad norime užeiti ir savo akimis pamatyti, kaip gi ten laiką leidžią prostitucijos tinklo dalyviai, buvome sudrausmintos: „Jūs iš ten gyvos neišeisit. Ką, negirdėjot, kas ten vyksta? Ten žmonės pradingsta, o vėliau, jei ir atsiranda, tai be kepenų. Nežinau, gal merginoms ne taip blogai, gal lieka gyvos, bet jau tikrai parduos jus ten.“ Nežinome, kiek šiame pasakyme tiesos, bet nusprendžiame nerizikuoti ir į bariuką neiti.

Prostitucija nėra tik moralės klausimas

Lietuvoje prostitucija laikoma nusikaltimu, už kurį baudžiami tiek sekso paslaugas parduodantys žmonės, tiek jas perkantys, tiek tie, kurie „saugo“ paslaugas parduodančius žmones ir tarpininkauja jas parduodant.

Tačiau, prostitucija ne vien tik moralės klausimas, bet ir terpė šešėlinei ekonomikai, galios politikai, smurtui, prievartai, žmogaus sudaiktinimui bei kitiems žmogaus teisių pažeidimams ir nusikaltimams. Pasaulyje taikomos kitokios praktikos nei Lietuvoje, pavyzdžiui, prostitucijos dekriminalizavimas Latvijoje, legalizavimas – Olandijoje ar bausmė tik perkančiam sekso paslaugas – Švedijoje. Didžioji dalis Europos šalių prostituciją legalizavo arba dekriminalizavo. Skirtingi ekspertai siūlo rinktis skirtingus modelius. Vienas iš jų – legalizavimas. Kitas – švediško modelio, kai baudžiamas tik tarpininkas ir pirkėjas, o ne parsiduodantis asmuo, adaptavimas Lietuvai.

Prostitution_in_Europe

Untitled95

Atskirkime prostituciją ir prekybą žmonėmis

Labai dažnai, kalbėdami apie prostituciją, kalbame apie prekybą žmonėmis, tačiau neturėtume maišyti šių dviejų skirtingų socialinių problemų. Koalicijos „Galiu gyventi“ vadovė Jurgita Poškevičiūtė pasakoja, kad prekybos žmonėmis aukoms yra skiriamas didelis dėmesys, investuojamos lėšos šiai problemai spręsti. Su šia socialine problema dirba ne viena organizacija. Tačiau ne visada prostitucija yra prekyba žmonėmis. Ne vienu atveju žmonės (dažniausiai moterys) patys, laisva valia, pasirenka prostitucijos kelią. J. Poškevičiūtės teigimu, būtent šitos moterys yra paliekamos visuomenės užribyje.

„Ir šitoje dalyje yra daugiausiai stereotipų, joje yra mažiausiai pagalbos, nes tai yra nelegalu“, – pasakoja koalicijos vadovė. „Nelegali ir prekyba žmonėmis, tai akivaizdu, bet tik ten yra metamos visos pajėgos.“ J. Poškevičiūtės nuomone, negalima atsisukti tik į vieną pusę ir visų moterų, kurios užsiima prostitucija, vadinti aukomis, reikia pripažinti ir kitos pusės, pasirenkančios prostituciją savanoriškai, egzistavimą.

Prostitucija užsiimantys asmenys yra aukos

Lietuvos „Carito“ atstovė, „Pagalbos prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms“ projekto koordinatorė Kristina Mišinienė teigia, kad nėra moterų, kurios „pačios nusprendė“ dirbti prostitutėmis. Ji sako, kad per 10 metų dirbdama su prostitutėmis gali drąsiai sakyti, kad moteris ateinančias į prostituciją verčia socialinė aplinka, psichologinės problemos, prievarta vaikystėje, merginos iš skurdžių ar asocialių šeimų verbuojamos sutenerių, o vėliau negalinčios pasitraukti.

Šiai nuomonei pritaria ir mokslininkė, Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovė Margarita Jankauskaitė.

„Žmonės sako, kad yra moterų, kurios pačios ateina, bet matykime situaciją plačiau. Kokių aplinkybių verčiamos jos pradeda tai daryti? Kodėl jos tai daro? Yra tokia sąvoka struktūrinė prievarta, kai žmogus patenka į tokią situaciją, kai yra priverstas taip elgtis. Pavyzdžiui, skurdas“,  teigia mokslininkė. M. Jankauskaitė pasakoja, kad karo metu žydės irgi ėjo parsiduoti „savo noru“ dėl kąsnio duonos savo vaikui, bet jei vaikas badauja, kuri neitų?

Šiandien moterys, kurios pasirenka prostitucijos kelią yra smerkiamos, žmonės nesuvokia jų pasirinkimo ir tai leidžia jiems imtis teisėjų vaidmens, jas pasmerkti.

Tekstas publikuotas vilimaite.lt

Grafinis elements
Grafinis elements
Grafinis elements
Grafinis elements
Komentuoki