Lygių galimybių kontrolierę pavaduojanti vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė nustatė, kad Registrų centro klientė su regos negalia patyrė netiesioginę diskriminaciją. Įstaigos paslaugomis Vilniaus klientų aptarnavimo padalinyje norėjusi pasinaudoti gyventoja neturėjo galimybių sekti savo eilės numerio švieslentėse, kurių nemato dėl turimos negalios.
Skundą pateikusi pareiškėja nurodė, kad klientų aptarnavimo salėje esančios švieslentės, rodančios kliento eilės numerį, iškeltos labai aukštai, matymas neryškus. Pareiškėja turėjo telefonu nuolat fotografuoti besikeičiantį eilės numerį. Anot jos, tai kėlė stresą, ji jautė pažeminimą.
Atliekant tyrimą, Registrų centro paslaugų prieinamumą paprašyta įvertinti Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS). LASS specialistai nustatė, kad esama eilių valdymo sistema nėra pritaikyta asmenims su regos negalia – švieslentės visai neprieinamos neregiams ir sunkiai prieinamos silpnaregiams. LASS duomenimis, šiuo metu Lietuvoje nėra nė vienos įstaigos, kurioje būtų įdiegta klientams su regos negalia draugiška aptarnavimo sistema.
Regos negalia, asociatyvi nuotrauka, Pexels
Anot LASS specialistų, minimame padalinyje veikia asmenų su regos negalia pasitikimo, palydėjimo ir pagalbos apsilankymo metu sistema. Ją tyrimo metu paminėjo ir Registrų centras – įstaigos atstovai teigė, kad darbuotojai yra apmokyti aptarnauti klientus su negalia, įstaigoje taip pat galioja klientų su negalia aptarnavimo tvarkos aprašas. Visgi svarbu paminėti, kad net ir vadovaudamiesi šia tvarka, darbuotojai ne visada gali atpažinti kliento negalią, ypač, kai ji nėra matoma. Tokiais atvejais klientai patys turi kreiptis į darbuotojus, ieškoti pagalbos.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos teisininkės Irenos Stankevičės teigimu, akivaizdu, kad kliento pasitikimo, palydėjimo tvarkos įdiegimas negali būti laikomas pakankama priemone, užtikrinant paslaugų prieinamumą žmonėms su regos negalia: „Siekiant užtikrinti žmonių su negalia visavertį dalyvavimą visuomenėje, labai svarbi yra galimybė veikti oriai ir savarankiškai, be kliūčių ir apribojimų naudotis visomis paslaugomis. Šiuo atveju, nei galimybė prašyti darbuotojų pagalbos, nei švieslentės fotografavimas telefonu, nėra laikytinas tinkamu asmens su negalia teisės gyventi visuomenėje oriai ir savarankiškai įgyvendinimu. Tai laikome netiesiogine diskriminacija.“
Registrų centrui siūloma atkreipti dėmesį į paslaugų pritaikymą ir neregiams, ir silpnaregiams, ieškant technologinių sprendimų, kurie pagerintų paslaugų prieinamumą.
